Po istorinės kovos neginčijamu sunkiasvorių čempionu tapęs Oleksandras Usykas aptarė savo mentalitetą, motyvacijos ir disciplinos skirtumus, tikėjimą Jėzumi Kristumi bei akistatą su Jake’u Paulu.
Vėlyvą šeštadienio vakarą Londone esančiame „Wembley“ stadione 38-ių ukrainietis (24-0, 15 nokautų) nokautavo savo varžovą – 27-ių anglą bei IBF čempioną Danielį Dubois (22-3, 21 nokautas).
Kova truko kiek mažiau nei 14 minučių. Ji pasibaigė penktajame raunde po galingo Usyko smūgio kaire ranka.
Tai jau antra kovotojų akistata ringe. Usykas prieš Dubois kovojo ir 2023 metų rugpjūtį, tąsyk pergale nokautu devintame raunde irgi džiaugėsi ukrainietis.
Po istorinės kovos Usykas teigė, jog tai jo geriausias pasirodymas sunkiasvorių kategorijoje.
„Šiandien – taip. Nežinau. Visos mano kovos įvairios, bet šiandien – taip. Tai yra puiku. Ačiū Dievui“, – teigė ukrainietis.
– Kadangi jau kovojai su juo, ar buvo lengviau pradėti kovą su tokiu greičiu?
– Mes ruošiamės šiai kovai su savo komanda. Mes pasimokėme iš pirmos kovos, turėjome daug laiko, du metus. Mes ruošėme kombinacijas. Yra smūgis, kuris vadinasi „Ivanas“. Ivanas – tai ukrainietiškas vardas. Ivanas yra didelis vyrukas, kuris gyvena kaime ir dirba ūkyje. Ivanas – tai stiprus smūgis.
– Tavo mentalitetas neturi lygių. Tai įgimta ar išugdyta? Ar abu?
– Tai būdas, kuriuo mokomės ir dirbame. Jeigu tu taip nedirbsi, tai neturėsi tokių kombinacijų. Mes, boksininkai, turime tris smūgius: tiesųjį, kablį ir iš apačios. Bet treneriai ir komanda moko kombinacijų, sudėlioja tai per ilgą laiką.
– Kaip išlieki motyvuotas, kai pasiekei viską, ką galima pasiekti ir likęs divizionas tave medžioja?
– Dabar noriu pailsėti. Aš šiandien negaliu pasakyti, kas bus kitas mano oponentas. Aš ruošiuosi du tris mėnesius, aš nematau savo šeimos, žmonos. Kiekvieną dieną aš gyvenu su savo komanda, su keturiolika vyrukų viename name. Kiekvieną dieną – tas pats veidas. Dabar noriu grįžti namo, pasirinkti, kas toliau. Aš toliau treniruosiuos, bet dabar negaliu pasakyti, kas mano sekantis varžovas.
– Kas motyvuoja tave eiti toliau?
– Aš neturiu motyvacijos, aš turiu discipliną. Motyvacija yra laikina. Pavyzdžiui, šiandien turi motyvacijos, rytoj anksti atsikėlęs neturi motyvacijos. Bet kai atsikeliu į rytinę treniruotę, aš niekada neturiu motyvacijos, tik discipliną, nes kai atsikeliu, tai atsikelia visa komanda ir einame treniruotis. Motyvacijos reikia tik mėgėjui, ne profesionalui. Mėgėjui, kuris sportuoja tris kartus per savaitę. „Ai, aš neturiu motyvacijos, aš šiandien nesportuosiu.“ Ne, brolau. Motyvacija yra gerai, bet disciplina geriau.
– Ar esi pasiruošęs eiti į ringą su Jake’u Paulu?
– Taip, bet man reikia pasiruošti.
– Kaip tavo santykis su Jėzumi keičia tavo mąstymą ir kovos būdą ringe bei gyvenime?
– Prieš pradedant boksuotis, aš jau tikėjau Jėzumi Kristumi, bet buvau piktas vaikas. Po to, kai pradėjau boksuotis, mano siela pasikeitė. Aš pradėjau jaustis labiau mylimas ir mylintis. Aš maniau, kad gyvenimas man nebuvo sąžiningas, nes buvo sunkus. Dabar žinau, kad gyvenimas man sąžiningas ir Dievas mane myli. Kai kas nors nepažįstamas bando mane įžeisti ar būti nemandagus, aš žinau, kad jis pralaimės. Bet kartais turiu tiesiog nueiti ir tiems žmonėms nepadaryti nieko blogo. Ir tada galvoju „Dieve, galėčiau jį nokautuoti“, bet, ačiū Dievui, to nepadarau.