Vilniaus „Rytas“ finalo serijoje pirmavo didžiąją laiko dalį, visuose penkiuose mačuose buvo išsiveržęs į priekį dviženkle persvara bei pirmavo didžiojoje dalyje statistikos kategorijų. Ir nors šaltus nervus išlaikę Kauno „Žalgirio“ žaidėjai titulą išplėšė iš vilniečių rankų, Giedrius Žibėnas paskutinėje spaudos konferencijoje bent kelis kartus išreiškė pasididžiavimą savo auklėtiniais.
Lemiamame finalo serijos mače „Žalgiris“ „Rytą“ aplenkė paskutinėmis minutėmis, kai kertiniai Igno Brazdeikio ir Aleno Smailagičiaus tritaškiai Laikinosios sostinės komandai leido triumfuoti 76:69 ir LKL titulą į viršų kelti jau 25-ą kartą.
Žibėnas savo komandą į LKL finalą atvedė penktą kartą iš tiek pat galimų ir nors trečiasis jo titulas su „Rytu“ išslydo iš rankų, apie savo ateitį sostinėje nedaugžodžiavęs specialistas auklėtinius ragino „Žalgirio“ areną palikti aukštai iškeltomis galvomis.
„Manau, kad galėjo laimėti abi komandos, ta serija galėjo užsibaigti ir kitaip, bet tai tikrai neatima „Žalgirio“ žaidėjų nuopelnų. Jie serijoje labai ilgai atsilikinėjo, bet išliko kartu, tad sveikinimai jiems. Kas liečia mus, serija galėjo baigtis kitaip. Kad 3-0 – netikiu, bet 3-1 galėjo, 3-2 – irgi. Pasibaigė 2-3, bet aš būtent tokią titulo gynybą ir įsivaizdavau, tai žadėjome ir prieš serijos pradžią.
Neturiu jokių priekaištų žaidėjams, kuriems turiu padėkoti už tikėjimą viso sezono metu ir ypač finalinėje jo fazėje. Turiu padėkoti ir organizacijai už reakciją, papildymus. Pasipildėme solidžiai. Ir, žinoma, pati didžiausia pagarba fanams, ypač tiems, kurie su mumis buvo viso sezono metu, ir nebūtinai tiems, kurie pasirodė tik per finalus.
Tikra pagarba jiems. Deja, tos taurės joms nepadovanojome, bet, kaip sakoma, gyvenimas ties tuo nesibaigia“, – kalbėjo Žibėnas.
– Ar jutote pokyčių iš „Žalgirio“ serijos metu ir kaip jums sekėsi taikytis prie jų?
– Manau, kad ir jų, ir mūsų pakeitimai buvo minimalūs. Dienos pabaigoje finalai yra apie tas atkarpas. Atrodo, kad vieneriose rungtynėse turime +14 prasidedant ketvirtajam kėliniui, gynyba kaip ir veikia, bet prasileidžiame atkovotą kamuolį, suteikiame antrą šansą, jie pelno tris taškus. Rungtynės vėl ant linijos. Šiandien irgi trečią kėlinį užsibaiginėjame pirmaudami 8 taškais, bet jie pataiko metimą iš vidurio nuo lentos. Rungtynės vėl grįžta. Finalas yra apie charakterį ir žaidėjų patirtį, kurios mums lemiamuose ketvirčiuose kažkiek pritrūko, juolab kad daug kam iš mūsų tai buvo pirmas finalas. Bet apibendrinant taktinę kovą, nematau didelio skirtumo tarp komandų. Ir tai galioja pastariesiems 3 metams.
– Žinant tai, kaip pabaigą sužaidė Smailagičius, Ulanovas ir Birutis, ar nesigailite savo žodžių, kad „Žalgiryje“ žaidžia tik vienas ar du žaidėjai?
– Nemanau. Mano darbas yra motyvuoti savo žaidėjus, viskas, ką sakau konferencijoje, nukreipta tik į mano žaidėjus. Man nerūpi, ko klauso žaidėjai. Mes galėjome lygiai taip pat užsimotyvuoti, kai Francisco rankomis rodė „tai – pabaiga“, kai pataikė tą tritaškį ketvirtosiose rungtynėse. Jis taip motyvuoja save ir savo komandos draugus. Tas pats galioja ir mums. Kaip jam nerūpi mano žodžiai, taip man nerūpi tie gestai. Man rūpi paruošti savo komandą, motyvuoti, ką nėra lengva padaryti po tokio paskutinio dūrio, kuris, sakykime, pavogė iš mūsų titulą. Įeiti į rungtynes, vėl pirmauti didžiąją mačo dalį… Tai nėra paprasta, bet mūsų žaidėjai parodė charakterį. Iš arenos turime išvykti pakelta galva.
– Per visą seriją „Žalgiris“ pirmavo 34 minutes. Kaip dėl to jaučiatės?
– 17 proc. visos serijos… Gerai jaučiamės, manau, kad mūsų fanai ir miestas – taip pat. Tą tikėjimą esame sugrąžinę. Tas tikėjimas mus veža, ta autsaiderių etiketė – irgi. Galimybė lieka neišnaudota, pirmauta didžiąją rungtynių dalį visuose mačuose, bet „Žalgiris“ turėjo tokių žaidėjų, kurie gali įmesti lemiamus metimus ir sužaisti vienas prieš vieną. Jie tokių žaidėjų galbūt turėjo daugiau, bet mes vis tiek buvome kovoje. Didžiuojuosi žaidėjais. Manau, kad po tokio finalo ir tokios patirties paaugo visi.
– Buvo nuomonių, kad po to Francisco metimo „Rytas“ gali sulūžti, bet, panašu, taip neatsitiko. Kaip atrodė naktis po ketvirtųjų rungtynių?
– Susitarėme vyriškai, kad išėję iš rūbinės viską pamiršime. Aš užmigau iš karto, kaip visada, nes žinojau, kad niekas nėra pralaimėta. Atsikėlimas gal buvo kažkiek neįprastas, bet vakar pasiėmėme laisvą dieną, kiek žinau, žaidėjai susiorganizavo vakarienę, pasižadėjome sau tam tikrus dalykus ir, manau, kad šiandien stovėjome už Vilnių ir „Rytą“ pakankamai išdidžiai.
– Tikslas būtų išsaugoti šios komandos branduolį?
– Šis klausimas – organizacijai.
– Klausimas dėl jūsų ateities – irgi?
– Taip, organizacijai. Nediskutuokime apie tai, nes aš nesu svarbiausias žmogus joje. kalbėkime apie komandą, organizaciją ir žaidėjus.
– Jums tai buvo penktas finalas ir ketvirtas, kuriame reikėjo lemiamų rungtynių. Ar jaučiatės pasikėlęs savo vertę ir ar sulaukiate pasiūlymų iš kitų klubų?
– Nemanau, kad tai yra geriausia vieta apie tai kalbėti, bet manau, kad trenerių štabas paaugo, daug atlaikė šį sezoną. Gal viena kita drama turėjo būti mažiau, bet mūsų darbas yra kasdieninis ir turime išmokti ignoruoti tuos dalykus.
– Ar sulaukėte „Ryto“ pasiūlymo likti ir ar to norėtumėte?
– Mano prioritetas – Vilnius ir „Rytas“.
– Ar žinant tai, kaip savo formą finale pagerino Parkeris Jacksonas-Cartwrightas ir Artūras Gudaitis, neatrodo, kad Čempionų lygos finale turėjo būti ne „Galatasaray“?
– Norėtųsi. Esu lietuvis ir bent jau antraštes matau visas. Ar atsidarau – kitas klausimas. Žinau, jog buvo nuomonių, kad atlikome prastus pasirašymus, pradedant nuo Graveso, Enocho. Po to tie papildymai vardinti kaip nepasiteisinę, bet kaip žaidėjai tikėjo mumis, taip treneriai tikėjo jais. Noriu jiems dar kartą padėkoti, kad net ir su didesne rotacija, kas jiems galbūt nėra įprasta, jie visą laiką išliko pasiruošę. Ta žaidėjų kokybė mane labai sužavėjo.
– Ar tai ir buvo priežastis, kodėl finalo serijoje netrumpinote rotacijos?
– Panašu. Aišku, ir mūsų toks stilius. Gynyboje norime energijos, intensyvumo, žaidimo atviroje aikštelėje, nors „Žalgiris“ tai kažkiek pristabdė. Naudojome tai, ką turime. Norėjosi gal ir siauresnės rotacijos, bet ne visą laiką sužaisdavo ir mūsų pagrindiniai žaidėjai. Dėl to ieškodavome kitų variantų ir tie kiti variantai kartais nustelbdavo net pagrindinius.
– Ar sutapo, kad „Ryto“ žaidimas pagerėjo su Saviono Flaggo trauma?
– Nepradėkite. Savionas būtų davęs daug, bet jau sakiau po pirmų rungtynių, kad iš mūsų negirdėsite kalbų apie teisėjus ar traumas. O Savionas tikrai nelaikė ašarų, kai suprato, kad pirmas jo šansas pakovoti dėl titulo vyks ant stebėtojo kėdės. Bet jis buvo aktyvus stebėtojas.
– Šiemet nebelaukia darbai su rinktine. Ar pagaliau pailsėsite?
– Pagaliau.
– Po pirmų rungtynių žadėjote po finalo pakalbėti plačiau apie „Wolves“ komandą, apie kurią turite aiškią nuomonę.
– Viską prisimenate (šypsosi). Visų pirma, tai yra nuostolis Lietuvos krepšiniui ir tam pačiam LKL, nes tai yra labai konkurencingas klubas. Kitas dalykas – džiaugiamės iš savo pusės, kad paaugome juos atlaikyti. Reikėjo įdėti daug energijos ir rezervų. Manau, kad jie pastūmėjo mus būti dar aukštesnio lygio, artėti prie elitinio lygio, taip kautis su Eurolygos komanda jau trečią sezoną iš eilės.
Džiaugiuosi, kad visus tuos tris sezonus fanai, organizacija ir sportiniai pasiekimai įrodė mūsų pranašumą. Tiek reguliariajame sezone, tiek atkrintamosiose. Tai nebuvo lengva, o dar saldesnė pergalė buvo toje „Aerottoria“ arenoje. Nes būtų vis tiek išlikęs kažkoks poskonis, jeigu būtume pralaimėję. Bet, šiaip, gaila žaidėjų ir ypač lietuvių, štabo narių, kurie darbo tikrai susiras. Nemaloni situacija, bet didžiuojuosi klubo vardu, kad esame pasiruošę tokiems iššūkiams.