Kauno „Žalgiris“ sugrąžino Lietuvos krepšinio lygos nugalėtojų titulą į Kauną, o Andrea Trinchieri netapo pirmuoju treneriu klubo istorijoje, pralaimėjusiu daugiau nei vieną finalų seriją.
Po finalinio švilpuko ašarų netramdęs krepšinio specialistas iš Italijos paskutinėje sezono spaudos konferencijoje kalbėjo apie dar tik vėliau ateisiantį džiaugsmą dėl titulo, o šiuo metu užplūdusį palengvėjimą.
Trinchieri apžvelgė Igno Brazdeikio ir Sylvaino Francisco sezonus, vardino asmeninės titulų sausros priežastis ir atsisakė kalbėti apie savo ir komandos ateitį.
„Visų pirma, noriu padėkoti savo žaidėjams. Laimėjome labai sunkų mūšį, buvo labai sunki serija, su keturiomis pergalėmis išvykoje. Laimėjome šias rungtynes, nes labiau to norėjome per 3 paskutines minutes. Spurtas 11:2 paskutinėmis minutėmis. Tai labai saldus titulas, kurio negalima nuvertinti. Čia prie titulų žmonės yra įpratę, o man tai – pirmasis LKL titulas. Esu labai laimingas dėl žaidėjų, dėl visų „Žalgirio“ fanų, dėl Kauno – geriausia degalinė, kurioje esu buvęs gyvenime, myliu ją, puiki degalinė. Laurai tenka žaidėjams, kurie rado energijos. Bus laikas analizei, kodėl nežaidėme gero krepšinio, bet kam rūpi? Mes laimėjome, tai – vienintelis dalykas, kuris skaitosi. Finalų nežaidi gerai, finalus tu laimi. Dabar laikas šiek tiek pasimėgauti.“
– Kaip galite apibūdinti Igno Brazdeikio kelionę šio sezono metu?
– Po rungtynių jam pasakiau, kad jis jis yra tikras žaidėjas. Kai rungtynės kabo ant ribos, tu aikštelėje nori tokių žaidėjų. Jis turėjo gerų atkarpų, bet kartu su visais nežaidė gerai. Jo asmenybė leido jam pataikyti svarbiausius metimus. Tokiose rungtynėse reikia, kad kažkas nuveiktu didžiu dalykus ir jis tai padarė. Jo žaidime yra daug patobulėjimo, turime gerą bendravimą, brutaliai atvirus santykius. Tikiu, kad jis dar nepasiekė piko ir dėl ateities viskas yra jo rankose. Jis daug dalykų gali daryti dar geriau, bet jis yra žaidėjas ir turi asmenybę.
– Kur pats jaučiatės patobulėjęs šioje serijoje?
– Žaidžiau daug finalų, žaidžiau lemiamus penktus ir net lemiamus septintus mačus. Nemanau, kad išmokau kažką apie krepšinį. Sužinojau, iš ko padaryti mano žaidėjai. Mes laimėjome taurę, laimėjome 35 kartus iš eilės ir niekas nieko nesakė, visiems tai buvo normalu, duota.
Tada tenka žaisti tokį finalą, kuris yra visiški spąstai. Prieš komandą, kuriai nepasisekė Čempionų lygoje, nepasisekė taurėje. Mes juos nugalėjome tris kartus ir kartais tai tikrai yra spąstai. Dėl to aš savo žaidėjams pasakiau, kad niekada nenuvertintų šio trofėjaus.
– Kaip vertinate Sylvaino Francisco tobulėjimą sezono metu?
– Sužinojau, kad visi jį myli, Jis daro daug klaidų, visada žaidžia ant jų ribos. Jis toks greitas, kartais su juo nėra lengva, bet jis turi didelę širdį. Jis yra tyras, tyros sielos. Kartais aš jį bandau kažko išmokinti ir jausmas, lyg piltum vandenį į smėlį. Jis tiesiog nuteka. O tada, po trijų rungtynių, jis padaro tai, ko reikia komandai. Jis – kaip Iggy – žaidėjas, kovotojas. Jo, kaip alfos, kelionė tik prasidėjo.
– Kaip vertinate savo pusantrų metų su Tautvydu Saboniu ir jo galimybes tapti vyr. treneriu ateityje?
– Noriu Tautvydui palinkėti didžiausios sėkmės. Laikas imtis šios galimybės. Jis turi vieną puikią savybę, be to, kad jo šeimoje venomis teka ne kraujas, o krepšinis. Jie yra labai talentingi visame, ką daro. Jis yra tikras talentas. Jis visada yra pasirengęs pradėti iš naujo, nelaiko jokių blogų minčių. Tai jam labai padės naujame jo karjeros skyriuje.
– Kaip vertinate savo akistatas su Giedriu Žibėnu?
– Tikra geras treneris. Jis turės labai rimtą karjerą. Serijoje treneriai turėjo būti pasiruošę spustelti žaidėjus, įdėti papildomų dažų. Taip, jis privertė žaisti kiek kitaip. Mūsų sprendimas žaisti trimis dideliais kiek pakeitė seriją, jiems buvo sunku žaisti su trimis gynėjais. Mes darome savo darbus. Gerbiu jį, kaip trenerį, gerbiu visus savo varžovus.
– Jūs turite garantuotą sutartį kitam sezonui?
– Nekalbėsiu apie nieką, kas prasidės nuo rytojaus. Nieko. Atsiprašau. Kalbame apie finalą, o ne apie naujus pasirašymus ir žaidėjų ateitį.
– Ką jautėte po finalinės sirenos? Palengvėjimą ar džiaugsmą?
– Palengvėjimą. Esu stebėtojas. Iš toli jau mačiau mums paruoštus spąstus. Laimėjome 35 mačus ir niekas nepasakė nei žodžio. Blogiausia yra, kai laimėti privalai, o tai neatneša džiaugsmo. Džiaugiuosi, matydamas savo žaidėjus laimingus. Man prireiks kelių dienų suprasti, kas yra mano asmeninis džiaugsmas.
Aš daug negeriu, o šiandien turėsiu būti labai lietuviškas. Tikiu, kad jie mane privers išgerti po olimpinį baseiną visų gėrimų. Man gali prireikti trijų dienų atsigauti.
– Ar džiaugsmo prideda tai, kad tai pirmas jūsų titulas po 8 metų pertraukos?
– Ne. Galite žiūrėti į skaičius arba į tai, kodėl skaičiai yra tokie. Jūs ir daugelis žmonių neturite net menkiausių užuominų, apie tai, kas nutiko per tuos metus. Mano antrais metais su „Partizan“ mes buvome pirmi Europos taurėje, pirmi Adrijos lygoje ir Serbijos lygoje, o tada nutiko Kovidas. Tada aš išvykau į „Bayern“, kur buvome per metimą nuo Eurolygos finalo ketverto. Mes laimėjome taurę, patekome į finalą, o dvi dienos prieš jį Paulas Zipseris vos nemirė. Jis buvo toks talentingas vietinis žaidėjas. Tas įvykis pakeitė „Bayern“ istoriją. Tai mus nužudė. Taip, aš nelaimėjau, bet turėjote būti rūbinėje, kad suprastumėte, kas nutiko. Manau, kad tai yra kiek nepagarbu, bet jūs dirbate savo darbą.
Antrais metais mes finaluose neturėjome penkių žaidėjų. Kai tu Eurolygoje nukeliauji iki penktų rungtynių prieš Šarą, tu esi miręs. Netekome penkių žaidėjų. Pernai buvo blogi metai. Tai tiesa, bet tam yra priežasčių. Šis titulas labai saldus. Suprantu, ką jūs sakote.
– Ar nesijaučia, kad visi yra įpratę prie lengvesnių pergalių ir dėl to mažiau džiaugiasi taip sunkiai pasiektu trofėjumi?
– „Rytas“ yra labai gera komanda. Jie didesni už mus – Gudaitis, Enochas. Jie turi penkis gynėjus. Man yra didelis dalykas laimėti prieš tokią gerą komandą. Tikiuosi, kad žmonės supras, kad tai buvo nelengva pergalė ne tik dėl mūsų, bet ir dėl to stipraus oponento.
– Kaip šią komandą sustiprinti, kad ji taptų konkurencingesnė Eurolygoje?
– Šį klausimą turite užduoti klubo vadovybei. Jie labai sunkiai ties tuo dirba. Tokioms komandoms, kaip „Žalgiris“, bus vis sunkiau ir sunkiau, ir sunkiau. Konkurencija tampa beprotiška, 10 dvigubų savaičių. Man labai smalsu, koks bus kitas sezonas. Mes, kaip ir visada, kausimės iki pačios pabaigos.