Kėdainių „Nevėžio“ komandos strategas Gediminas Petrauskas po reguliariojo sezono pabaigos išreiškė pareigą jau buvusiam savo klubui, o Vilniaus „Ryto“ strategas Giedrius Žibėnas raitojosi rankoves savaitgalį prasidėsiančioms atkrintamosioms.
Trečiadienio vakarą dviejų komandų tarpusavio susitikimas baigėsi nelengva „Ryto“ pergale 105:101.
Likus 12 sekundžių iki dvikovos pabaigos 101:103 atsilikinėjęs „Nevėžis“ turėjo kamuolį savo rankose, tačiau jį prarado išsimetinėdamas kamuolį iš užribio.
Prie garbingo „Nevėžio“ sezono uždarymo svariausiai prisidėjo 19-metis Nojus Bukauskas, su 25 taškais, 8 rezultatyviais perdavimais ir 36 naudingumo balais fiksavęs iki tol neregėtus karjeros skaičius.
„Geras žaidėjas. Džiaugiamės, kai taip žaidžia vietinis žaidėjas, praėjęs ir sporto mokyklą, ir žaidžiantis RKL už Sporto centrą. Džiaugiamės jo tobulėjimu, nors šiemet ir turėjo mini traumų, kurios jam neleido pagauti ritmo. Jeigu atvirai, ir šiandien jis jautė skausmą, bet mintyse jis nenorėjo paleisti šito šanso, nes komandai padėti negalėjo Amitas Ebo, Matas Vaitkus.
Tai parodo labai tvirtą charakterį, kurio šiais laikais kartais trūksta. Skausmą jaučiantys žaidėjai neretai nusiima nuo rungtynių, nuo treniruotės. Nojus parodė charakterį. O apie jo žaidimą neturiu ką bepridurti – 10 iš 10 dvitaškių, rezultatyvūs perdavimai, tik viena klaida, nors jį visą laiką spaudė. Jį pradėjo spausti net Paliukėnas, prieš kurį tas pats Ebo sezono metu darydavo daug klaidų. Visi laurai jam, bet ir visai komandai“, – kalbėjo Petrauskas.
Pačiam strategui tai buvo paskutinis mačas „Nevėžio“ komandoje – nuo kito sezono 40-metis strategas stovės už Klaipėdos „Neptūno“ vairo.
„Apie Kėdainių miestą galiu atsiliepti tik gražiausiais žodžiais, – apie ketverius savo metus „Nevėžyje“ kalbėjo Petrauskas. – Kaip maža organizacija, turime tam tikrų problemų, kažko vis pritrūksta. Bet ko tikrai netrūko, tai identiteto. Labai aiškiai žinojome, ką mes bandome daryti, kaip norime žaisti ir kokius žaidėjus norime atsivežti.
Buvo visokių momentų, bet esu labai dėkingas už visus tuos metus ir sudarytas darbo sąlygas. Už profesionalumą iš Jono Mačiulio, dabar – Artūro Milaknio. Jie supranta, ko reikia žaidėjams. Kaip ir visose šeimose, neišvengiame konfliktų ir barnių. Bet manau, kad baigėme sezoną širdyje būdami ramūs. Kiek galėjome, tiek iš savęs spaudėme. Ar norėjome daugiau? Taip. Ar galėjome? Abejoju.“
Tuo metu Kėdainiuose triumfavusio „Ryto“ stratego Giedriaus Žibėno darbai dar toli gražu nebaigti. Jau savaitgalį prasidėsiančiose atkrintamosiose sostinės ekipa prieš „Šiaulius“ pratęs titulo gynybos kampaniją.
„Puolime gerai dalijomės kamuoliu, susiradome daug laisvų metimų. Žinoma, tą leido ir varžovų gynyba. Smagu, kad susiradome daug skirtingų išsidėstymų, kurių dar nebuvome naudoję. Dėl gynybos kažkiek suprantu ir žaidėjus. Pagaliau prasideda atkrintamosios ir žinome, kaip ten reikės statyti kūnus, kokios ten bus skerdynės. Manau, kad giliai mintyse didžioji dalis žaidėjų jau buvo ten.
Atkrintamosios – vieta, kur kokybė ir grožis nueina į paskutinį planą. Ten jau bus svarbiausia pergalė, kurios reikės siekti bet kokiais įmanomais būdais. Nieko jau ten neprisiruošime. Žinoma, kažkokius akcentus susidėliosime, bus reikalų stabdant „Šiaulių“ puolimą. Jie dabar yra geroje formoje, mūsų paskutinės rungtynės su jais taip pat nebuvo lengvos. Reikės atsakingai pasiruošti“, – kalbėjo Žibėnas.
„Rytą“ į du LKL titulus per trejus pastaruosius metus atvedęs specialistas spaudos konferencijoje nepagailėjo gražių žodžių ir sužibėjusiam Bukauskui.
„Gustas Maskoliūnas (Žibėno asistentas) yra jaunimo rinktinės trenerio asistentas. Gal reikės pagalvoti apie įtraukimą į sąrašus, bus galima pasiskambinti su jaunimo rinktinės treneriu Dariumi Songaila. Šaunuolis, „Rytas“ negalėjo jo sustabdyti. Drąsiai žaidžia, nepasimeta. Tai yra labai įdomus žaidėjas. Tikėkimės, kad išaugs kažkas įdomaus“, – 19-metį gyrė Žibėnas.