Pirmą kartą su Kauno „Žalgiriu“ didįjį Lietuvos derbį sostinėje laimėjęs Andrea Trinchieri po triumfo kalbėjo apie pokyčius Igno Brazdeikio žaidime, Isaiah Wongo adaptaciją ir karą Ukrainoje.
Sekmadienio vakarą „Žalgiris“ „Twinsbet“ arenoje Vilniaus „Rytą“ įveikė 83:76, o Trinchieri prieš amžinus kauniečių varžovus sostinėje triumfavo pirmą kartą po trijų iš eilės nesėkmingų bandymų.
„Tarsi sakytumėte, kad šiandien šviečia saulė, o paskutines tris lijo. Neįtikėtina… Džiaugiuosi pergale, esu labai patenkintas, kad kontroliavome 35 minutes, bet esu šiek tiek piktas dėl paskutinių 5. Sugebėjome susikurti pranašumą darydami teisingus dalykus, bet negalime leisti, kad tokios pabaigos pasikartotų. Kalbėsime apie tai, bet esu daugiau mažiau patenkintas savo komanda ir pergale dideliame derbyje“, – kalbėjo Trinchieri.
– Kas leido kontroliuoti runtynes 35 minutes?
– Kova dėl kamuolių. Pirmame ketvirtyje jie atkovojo 7 kamuolius, per likusius – 5. Prieš „Rytą“ laimėti kvoą dėl kamuolių nėra lengva. Taip pat geriau pataikėme iš toli. Laimėjome, nors nežibėjome. Manau, kad padarėme visus dalykus, kad kontroliuotume mačą ir tai, kaip žaidžia „Rytas“.
– Ignas Brazdeikis vėl buvo solidus. Kas pasikeitė jo žaidime pastarąsias savaites?
– Apie tai pastarosiomis savaitėmis galvoju labai daug. Iggy per jas dirbo puikiai, bet man nepatinka, kad jis nustoja atakuoti krepšį krepšį prametęs kelis metimus. Kartoju jam, kad talentas jam leidžia čia būti, bet jeigu nori kilti į viršutinį aukštą, privalo nenustoti pramušinėti akmenų. Manau, kad jis tai pradeda suprasti, jog gali žaisti pastoviai tiek Eurolygoje, tiek LKL. Jis yra stiprus, dabar ir įgavęs daug pasitikėjimo. Tiesą sakant, tikiu, jog jis nusipelnė rungtynes baigti dar geriau.
Manau, kad puikiai sužaidė ir Sirvydis. Jis prametė tą lemiamą metimą Vitorijoje, tačiau šiandien parodė aukštą IQ, buvo visada laisvas, pataikė metimus. Kai ką prametė, bet šiandien jis parodė savo asmenybę. Jis taip pat puikiai demonstravo, kaip reikėtų žaisti ispanišką pikenrolą. Jo metu reikia gerai ir greitai skaityti situacijas, o jis tai daro geriausiai mūsų komandoje. Dėl to ir sakiau, kad esu laimingas dėl jo. „Rytas“ labai spaudėsi baudos aikštelėje, dėl to reikėjo gerai skaityti situacijas.
– Kokia yra pirmoje pusėje susižeidusio ir į aikštelę daugiau negrįžusio Smailagičiaus situacija?
– Jis susitrenkė čiurnos kaulą toje vietoje, kur visiškai nėra „mėsos“. Susitrenkė stipriai ir šiandien negalėjo baigti mačo. Pamatysime rytoj.
– Ką galėtumėte pasakyti apie Biručio pasirodymą ir kaip tokį žaidimą iš jo išgauti dažniau?
– Jis išties buvo puikus, labai padėjo mums puolime. Prieš gynėjus „Rytas“ buvo labai agresyvus, o tai suteikė jam daugiau galimybių žaisti po krepšiu. Kaip ir Iggy, jis galėjo būti geresnis, ypač gynyboje. Jis buvo tobulas, bet paskutines 5 minutes nesigynė. Tai mane erzino.
– Isaiah Wongą į aikštę leidote trečiajame kėlinyje. Ar jis buvo tarsi džokerio korta?
– Pamatėme ir geriausią, ir blogiausią jo versijas. Kaip žaidžiant „PlayStation“. Tokio greičio aikštelėje neturi niekas. Kad ir kur gautų kamuolį, visos jo situacijos gali baigtis taškais su pražanga. Išėjęs jis surezgė kelias geras atakas, atliko gerą perdavimą Dunstonui, bet tada padarė dvi paprastas klaidas. Norėjau, kad jis geriau pajaustų, ką reiškia žaisti tokioje atmosferoje prieš „Rytą“. Jis turi daug potencialo, bet dar turi suprasti, kaip reikia žaisti.
– Per 22 minutes žaidimo Wongas atliko 15 metimų ir metė 5 baudas. Ar tokio didelio jo vaidmenio puolime ir norite?
– Šiek tiek mažesnio, bet šiandien jis uždarė rungtynes. Lemiamą spurtą surengėme su juo aikštėje. Jis yra labai kuklus ir tylus vyrukas. Vienintelis būdas jį išmokyti – leisti suklysti. Aš galiu jam aiškinti, ką reiškia žaisti prieš „Rytą“, bet tokio fiziškumo, kokį gynyboje rodo Paliukėnas ar Normantas, jis dar nėra patyręs, tad viskas jam dar yra visiškai nauja.
– Ar galėtumėte palyginti jo ir Lonnie Walkerio adaptaciją „Žalgiryje“?
– Sąžiningas klausimas, bet, atleiskite, nenoriu kalbėti apie žaidėją, kurio čia jau nėra. Noriu būti džentelmenas ir įžvelgti pozityvą visur. Jie – du visiškai skirtingi žaidėjai. Dėl savo istorijos, karjeros. Dabar turime Isaiah ir turime jį išmokyti, kaip jis galėtų padėti komandai. Ir patys išmokti, kaip išnaudoti jo talentą.
– „Ryto“ ir „Žalgirio“ sirgaliai, žinoma, nėra draugai, tačiau šiandien susijungė skanduotei prieš teroristinės rusijos prezidentą. Ar tokie momentai šildo jus, kaip sporto faną?
– Puikus klausimas. Mėgstu istoriją, skaitau knygas. Karas – didžiausia tragedija, kokią galime patirti kaip žmonės. Nematau kare mirštančių politikų, tik vargšus žmones. Nenoriu daug politikuoti, bet turime rodyti, kad nesame skaldantys, kad svarbu, jog kare dėl kitų žmonių kaltės miršta kiti. Ir, pabrėšiu, abiejose pusėse.
– Ar trenerio darbas nėra panašus į politiko?
– Nesiunčiu žmonių į karą ir mirti. Manau, kad šiek tiek perspaudžiate. Aš turiu kasdien priimti sprendimus, kurie gali paveikti mano žaidėjų ir klubo gyvenimus. Bet aš nesu politikas. Savęs net nelaikau treneriu. Esu žmogus, dirbantis treneriu. Priimu sprendimus, turiu būti sąžiningas ir tiesmukas. Ne visada mano sprendimai būna teisingi, bet juos priimu atsižvelgdamas į visas dedamąsias.
– Ar galėtumėte palyginti Lietuvos ir Serbijos derbius?
– Kai baigsiu savo karjerą, visada galėsiu sakyti, kad man pasisekė, jog dalyvavau tokiuose mačuose. Abiejų šalių sirgalių charakteriai yra kitokie. „Žalgirio“ ir „Ryto“ fanai tiesiog nori matyti savo komandas kovojant iki galo ir krentant ant kamuolių. Belgrade – viskas taip pat, tik šiek tiek beprotiška. Ten 10 dienų iki derbio negali eiti iš namų, nes net tave sustabdę policininkai bus arba „Partizan“, arba „Crvena Zvezda“ fanai.