Vilniaus „Wolves“ pasiekė vieną iš svarbiausių sezono tikslų – prasibrovė į Europos taurės atkrintamąsias. Tai pasiekti leido pergalė namuose prieš tiesioginius konkurentus, Podgoricos „Budočnost“ ekipą.
Po trečia pergale paeiliui pabaigto Europos taurės grupių etapo Vilniaus komandos strategas Alessandro Magro kalbėjo apie pergalės svarbą naujam klubui bei žarstė komplimentus visiems iš eilės organizacijos darbuotojams.
Taip pat italas kalbėjo banguotą komandos kelionę Europos taurėje bei ragino turėti didelių svajonių.
„Tai ypatinga diena visiems – organizacijai, klubui, matomai ir nematomai komandoms, kurios dirba sunkiai tam, kad pasiektume tam tikrus standartus. Tai yra naujas klubas su didele ambicija. Tai yra kelionė. Mes pradėjome tikrai lėtai, stengdamiesi susipažinti vienas su kitu. Pirmo rato pabaigoje turėjome puikią atkarpą Europos taurėje, tada vėl strigome. Tokį krepšinį, kurį žaidėme paskutinius tris mačus, stengdamiesi pasiekti savo tikslus, norėtume matyti kiekvieną vakarą.
Turėjote pastaruoju metu matyti mus visai kitokius. Mes buvome susikoncentravę į tikslą ir žinojome, ką turime padaryti. Esu laimingas, būdamas čia, reprezentuodamas visus. Bet tuo viskas nesibaigia. Tik dangus yra riba. Turėkime didelių svajonių.
Bet tai, ką nuveikėme šiandien, yra pareiškimas sau patiems, kurį turime turėti omenyje. Didžiuojuosi savo žaidėjais.“
– Ką tokia užtikrinta pergalė prieš karštą komandą pasako apie „Wolves“?
– Iki šiandien jie žaidė neįtikėtinai. Puolime, gynyboje, visi gali pelnyti taškus. Jie yra tarp lyderių Adrijos lygoje ir puikiai žaidė pastaruosiuose mačuose Europos taurėje. Mes turime suprasti, kokį potencialą turime. Kartais atrodome tikrai blogai, kartais atrodome labai gerai. Viena mūsų didžiausių problemų – buvimas pastoviais.
Tai, ką nuveikėme per tris paskutinius mačus turi suteikti mums pasitikėjimo. Tai yra lygis, kuriame galime kovoti. Mes ne tik pasiekėme atkrintamąsias, bet iškovojome 10 pergalių. Du kartus įveikėme Badalonos, Gran Kanarijos, Trento komandas, įveikėme „Hapoel“. Galime laimėti ir pralaimėti prieš bet ką.
– Ką praėjote su komanda ir kur jaučiatės paaugę?
– Krepšinis yra nuostabus. Gali lyginti jį su paprastu gyvenimu. Gali visur būti vidutiniškas, nerizikuoti ir tiesiog išgyventi. Arba gali nuspręsti pabandyti sužibėti. Bet tai yra kelionė. Roma nebuvo pastatyta per dieną. Turi dirbti ir turi būti parblokštas ir sugebėti atsigauti ir būti stipresnis. Ne visose rungtynėse kovojome, bet tai yra žmogiška. Neįmanoma visada būti vienodiems. Pasiruošėme trims finalams ir visus juos laimėjome.
Gyvenime reikia kažko, kas priverstų sustoti ir pasikalbėti, kaip kad buvo su mumis. Atvirai vienas kito paklausėme, kuo norime būti, ką norime nuveikti. Arba galime nuspręsti būti vidutiniškais. Nieko nekenčiu savo gyvenime labiau nei būti vidutinišku.
– Kaip vertinate Jogėlos tobulėjimą vykstant sezonui?
– Gal žinote mano istoriją. Nesu lengvai pradedantis darbus treneris. Reikia laiko suprasti kaip turėti gerą chemiją. Niekada gyvenime neturėjau gero starto. Nesu sprinteris. Mato Jogėlos pasirodymas sezonas pradžioje yra mano atsakomybė. Mano kaltė. Kai surinkome komandą, aš turėjau idėją, kaip ji turi atrodyti. Bet tada sutinki visus žaidėjus gyvai ir turi juos pažinti bei surasti chemiją komandoje. Reikia surasti rotacijas, vaidmenis.
Jis dabar taip žaidžia, nes savimi pasitiki. Metimai krenta ne tik dėl įgūdžių. Tai ir psichologinė dalis, pasitikėjimas savimi, drąsa. Jo potencialas buvo nuo pat pradžių ir tikiu, kad jis gali dar patobulėti. To jam ir linkiu.
– Labai gerai pradėjote rungtynes. Ką veikėte prieš jas? Gal buvo kokia įkvepianti kalba?
– Kai ką darėme, nepamirškite, kad esu italas. Administracijos žmonės padarė dovaną komandai ir sukūrė puikų motyvacinį vaizdo įrašą. Dėl to sakau, kad ir jie labai nusipelnė šios pergalės. Visi įdėjo labai daug darbo. Aš sau brangiems žmonėms, o savo žaidėjus aš myliu, sakau, kad neturėtų dėl ko gailėtis.
Jei rungtynėse neatiduosi visko ką turi ir pralaimėsi, tada tu turėsi dėl ko gailėtis. Mes atidavėme viską ir džiaugiuosi, kad to užteko, jog laimėtume. Mes turime talento, turbūt nesame geriausiai besiginanti Europos komanda ir nebūsime geriausia. Bet stengiamės būti geresni. Turime labai daug talento. Viena yra apie tai kalbėti, kita – parodyti viską aikštėje. Šiandien tai ir padarėme. Šiandien dar tik vasario 5-a, mes dar nieko nelaimėjome. Bet tai yra milžiniškas žingsnis mums.
– Kiek toli „Wolves“ gali žengti atkrintamosiose?
– Laimėjome tris savo finalus ir įrodėme sau, kad galime laimėti išvykose. Nežinau kitų rezultatų ir kur žaisime. Bet man rūpi tik mūsų komanda. Nesvarbu su kuo žaisime. Žinoma, norėčiau rungtyniauti namuose. Dėl visų jūsų, kurie mus seka kiekvienose rungtynėse. Visi, mylintis Lietuvos krepšinį, turėtų jausti dėkingumą už tai, kas vyksta šioje arenoje. Turime išmėginti savo šansą ir bandyti eiti kiek įmanoma toliau.
– Ar komandos laukia kažkokios premijos?
– Bent jau alus, tai tikrai. Manęs tikrai laukia, tikiuosi jis bus nemokamas.
– Kiek alaus?
– Vieną. Laukia rungtynės su „Rytu“.
– Ar tai didžiausia pergalė jūsų karjeroje?
– Tai labai svarbus žingsnis, bet tai nėra titulas. Su Brešijos komanda aš laimėjau titulą. Dėl titulo mes žaisime už 10 dienų. Kai yra galimybė palikti savo vardą istorijoje, kaip pirmam, kažką pasiekusiam, tai kodėl nepabandžius? Norėčiau, kad tai matyti galėtų mano tėtis, kuris mirė liepos mėnesį. Jis buvo man labai svarbus žmogus. Jam šios rungtynės būtų patikusios.
– Atidavėte duoklę daugeliui, bet ar po tokios pergalės didžiuojatės ir savimi, savo taktikomis ir pasirinkimais?
– Didžiuojuosi savo asistentais, kurie man labai daug padėjo. Labai džiaugiuosi, turėdamas tokį trenerių štabą. Laimėti yra puiku, bet tuo dalintis su visais yra svarbu dėl organizacijos. Tai ne apie mane. Didžiuojuosi, būdamas „Wolves“ treneris ir norėčiau juo būti, kai mes kopsime aukštyn.
– Ar nebijote, kad ši pergalė gali neigiamai įtakoti komandos pasirodymą svarbiose ateinančiose rungtynėse?
– Šiandien visi laimingi, bet jei pralaimėsime „Neptūnui“. Tai apgaulingos rungtynės prieš labai talentingą komandą, kuri mus jau įveikė. Reikia gerbti visus ir būti pasiruošusiems. Jei kalbame apie KMT, tai rungtynių kaina bus tokia pati kaip šiandien. Gyvenk arba mirk rungtynės. Rungtynės su „Neptūnu“ bus kaip finalas ir pamatysime, ar mes verti žaisti tikrajame finale. O kai esi finale, kodėl nepabandžius?
– Kas nutiko Regimantui Miniotui?
– Rytoj bus tyrimai ir viskas paaiškės. Lyg kažkas su nugara, bet nesu tikras. Tikiuosi, kad nieko rimto, nes jis yra labai svarbus mūsų komandai žaidėjas tiek rūbinėje, tiek ant parketo.
– Ar Jogėla nusipelnė kvietimo į Lietuvos rinktinę?
– Aš gerbiu savo kolegų darbą ir visi turi savo sistemą bei viziją. Mes turime daug svarbių Lietuvos krepšiniu žaidėjų. Marekas Blaževičius žaidžia puikų krepšinį, Krisas (Kristupas Žemaitis) jau yra rinktinės narys ir Matas. Šie trys žaidėjai žaidžia gerai gauna daug minučių. Aš labai noriu, kad mano žaidėjai spindėtų visur, tame tarpe ir vilkėdami Lietuvos rinktinės marškinėlius.