Trečią kartą paeiliui geriausiu Lietuvos biatlonininku išrinktas Vytautas Strolia LRT laidoje „Atviras derinys“ pasidalijo įžvalgomis apie klimato kaitos poveikį sportui, asmeninius tikslus bei infrastruktūros problemas Lietuvoje.
32-ejų sportininkas neslepia, jog dėl globalinio atšilimo įtakos dirbtinis sniegas tapo neišvengiama varžybų dalimi.
„Tai labai jaučiasi ir kiekvienais metais vis labiau. Tokia realybė, kad nei vienos varžybos jau nebevyksta be dirbtinio sniego. Visąlaik pagrindas yra dirbtinis sniegas. Iš tikrųjų, sniego mažėja netgi jau ir Skandinavijoje, kur visą laiką jo būdavo, bet šiais metais iki lapkričio pabaigos visiškai žiemos nebuvo, tiesiog ant dirbtinio sniego važinėjome. Matosi, kad ateityje turbūt bus daug daugiau problemų, reikės galvoti kažkokių permainų organizatoriams“, – teigė Strolia.
Kalbėdamas apie situaciją Lietuvoje, Strolia pabrėžė trenerių bei infrastruktūros stoką bei sumažėjusį savivaldybių dėmesį Biatlonui.
„Visų pirma, norėtųsi kuo daugiau trenerių Lietuvoje. Labai daug trenerių yra, kurie dirba daug metų, nes nėra kuo juos pakeisti. Jeigu jie išeis, automatiškai sporto šaka dings.
Biatlonas nėra populiarus, kaip ir visur reikia kuo daugiau pergalių, kuo daugiau medalių, tada populiarumas tikrai kiltų. Bet faktas, kad reikia šiek tiek savivaldybių kitokio požiūrio į mažesnes sporto šakas. Anykščiuose kiek jau metų sportuoju ir kiek metų yra tas biatlono būrelis vaikams. Tai mes specifinių sąlygų neturime jokių. Aš turiu grįžęs namo riedučiais važinėti ant kelio, tarp automobilių. Reikia padirbėti ties tuo aspektu ir tai yra bendra infrastruktūra miestui, kuri gali pritraukti tiesiog žmonių ateiti pasivažinėti riedučiais, nebūtinai sportuoti“, – įžvalgomis dalijosi lietuvis.
2024 metų pasaulio čempionate Strolia užėmė aukščiausią vietą karjeroje, 20 km asmeninėse lenktynėse finišavęs 15-as. Biatlonininkas sužibėjo ir pasaulio taurės etape Rūpoldinge, kur persekiojimo lenktynėse užvertė visus 20 taikinių bei užėmė 11-ąją poziciją.
Ne ką mažesnius tikslus Strolia kelia ir šiam sezonui, o sportininkas taip pat tikisi, jog Lietuvos atstovams pavyks iškovoti kelialapius į 2026 metų olimpines žaidynes.
„Aš toks žmogus, kad kol nebūsiu pirmas, man visada bus blogai. Dabar rezultatai tikrai nėra geri, bet pasąmonėje žinau, kad tikrai įmanoma tą dalyką padaryti ir pagaliau parsivežti medalį iš aukščiausio rango varžybų. Tai tikslai tie patys lieka kaip visada.
Turime neblogų šansų iškovoti keturias vietas tiek vyrams, tiek moterims. Būtų smagu, kad išvažiuotų sportininkų kuo daugiau. Aišku, mūsų sportininkų nėra daug, populiarumas nėra didelis, dėl to reikia visur startuoti ir važiuoti į visas varžybas. Kovojame, žinome savo pagrindinius tikslus – pasaulio ir Europos čempionatai bei surinkti pasaulio taurėse kuo daugiau taškų, kad iškovotume kelialapį į olimpiadą. Maksimaliai stengsimės tų dalykų laikytis, kad galėtume olimpinėse žaidynėse džiuginti.“