Kauno „Žalgiriui“ sėkmingai sužaidė tik pirmą mačo kėlinuką ir neturėjo jokių šansų rungtynėse su Madrido „Real“. Žalgiriečiai Eurolygoje patyrė jau ketvirtą pralaimėjimą iš eilės.
Arnas Butkevičius beviltiškai pralaimėtose rungtynėse ant parketo praleido daugiausiai laiko komandoje, tačiau labiausiai įsiminė epizodu, kai per jį vienos atakos metu net 7 taškus pelnė Džananas Musa. Arnas prisiėmė atsakomybę už šią atkarpą, tačiau priekaištų turėjo ir komandos draugams.
„Nėra vieno dalyko, ką galėčiau akcentuoti. Jei toks būtų, galėtume jį išspręsti ir situacija pasikeistų. Turbūt susideda viskas. Kai pradedame strigti puolime, tada ir gynyboje atrodome išsibarstę. Gal galvojame apie puolime padarytus veiksmus ir atsinešame tai į gynybą. Daug nesusikalbėjimo, agresyvumas irgi mažėja. Atrodo, viskas susideda į krūvą ir to turime tokį rezultatą.“
– Ko trūksta, kad pavyktų grįžti į tokias rungtynes?
– Sportinio pykčio turbūt. Kai tave pradeda mindyti, jei negali žaisti, pasiimk penkias pražangas ir sėsk ant suolo. Yra daug kitų dalykų, kaip gali padėti komandai, ne vien taškai. Šiandien sunku surasti kažkokio pozityvo.
– Pirmame kėlinyje viskas gerai ėjosi, kol pataikėte tritaškius. Ar netrūksta komandai agresyvumo?
– Vienas iš svarbiausių elementų krepšinyje, kai tu įlendi po krepšiu, pritrauki gynybą, nusimeti kamuolį. Kitas sukurta pranašumo situacija turi pasinaudoti tinkamai, nereiškia, kad vien metimu. Yra ir antras prasiveržimas ir vėl perdavimas. Tos kantrybės mums tikrai trūksta, neišsukame to kamuolio, kas apsunkina mūsų gyvenimą labai smarkiai.
– Trinchieri anksti užsidirbo techninę pražangą. Ar savo emocingumu jis bando užkrėsti jus?
– Aš manau, kad taip. Treneris visais būdais bando pažadinti komandą. Šiandien nebuvome net pusė tiek, kiek būname įprastai.
– Kiek apmaudi ta situacija, kai užsidirbai nesportinę pražangą prieš tritaškį metusį Musą?
–Turiu prisiimti atsakomybę už tą atkarpą. Dvi pagalbos ir paskui nespėjau sugrįžti. Vieną kartą sugrįžau su ta nesportine bauda, kitą kartą vėl su tritaškiu. Turime būti pasiruošę padėti vienas kitam visuomet. Nereiškia, kad ta pagalba turi būti vien ties kamuoliu ir ties tuo pasibaigtų. Reikia eiti į pagalbą tam, kuris padeda ir panašiai.
– Ar sportinis pyktis gali padėti komandai atsitiesti iš šios pralaimėjimų serijos?
– Matysim. Kai viskas buvo gerai, kalbėdavome apie charakterį kažkokį. Jau prieš tai buvo laikas rodyti tą savo charakterį ir į tas rungtynes eiti su kitokiu nusiteikimu, kitokiu agresyvumu. Nereiškia, kad tai daryti reikia tik vieną kėlinį. Kito varianto nėra. Emocijos turi būti panaudotos protinga linkme ir komandos labui, o ne savo žaidimo ieškojimui.
–Kokie buvo signalai, kad „Žalgiriui“ to charakterio pritrūksta?
– Kol kas mes ganėtinai greitai lūžtam rungtynėse, kai mus pasiveja prasta atkarpa. Mes iš to neišlipame ir su tuo šleifu iki rungtynių galo ir žaidžiam. Nesijaučia to lengvumo, nerandame bangos, kuri tęstųsi ilgiau nei pusę kėlinio ar kėlinį. Pastovumo mums labai trūksta.