Vilniaus „Wolves“ taškų lenktynėse 104:100 palaužė turtingąją Tel Avivo „Hapoel“ komandą ir grįžo į pergalių kelią Europos taurėje.
Po rungtynių „vilkų“ strategas Alessando Magro džiaugėsi svarbia pergale, leidžiančia toliau būti atkrintamųjų zonoje bei kalbėjo apie tai, kas leido perlaužti mačo eigą, atsiliekant dviženkliu skirtumu.
Italas pripažino, kad komanda susitikimo pabaigoje jau galvojo ir apie taškų skirtumą, nes pirmąsias tarpusavio rungtynes buvo pralaimėję 5 taškais. Vis tik paskutinės atakos planas nepavyko.
„Tai mums buvo svarbi pergalė dėl turnyrinės lentelės, siekiant savo tikslų. Mes norime būti atkrintamosiose. Antrajame rate turime daug mačų namuose, o tai mums yra labai svarbu. Smagu savo arenoje įveikti tokią talentingą komandą. Rungtynes buvo smagiau stebėti žiūrovams, nei mums, treneriams.
Turėjome labai daug problemų, bandant apriboti jų milžinišką talentą. Mūsų planas neveikė, tad mačo eigoje jį pakeitėme. Pakeitėme gynybos sistemas, bet viską lėmė mano žaidėjų talentas. Jie vis sugebėdavo pelnyti taškus. Sugebėjome gerai judinti kamuolį, kai kurie žaidėjai buvo tikrai karšti, tad sugebėjome pataikyti ir nevisiškai paruoštus metimus.
Prieš rungtynes žaidėjams aiškinome, kad mums jos labai svarbios, jei norime likti šešių komandų grupėje. Turime pasitikėti vienas kitu. Šiandien rotacija nebuvo tokia gili kaip įprastai, bet stengėmės naudoti žaidėjus, kurie labai gerai jautėsi. Kalėdos artėja, o tokia pergalė sukurs visai kitokią nuotaiką.“
– Kada rungtynėse pradėjote galvoti apie taškų skirtumą?
– Švelniai išsireiškus, esu liūdnas dėl paskutinės atakos. Kamuolys turėjo būti Cowano rankose, jis turėjo išprovokuoti pražangą, bet mums nepavyko. Aš specialiai ėmiau iššūkį, kad nubraižyčiau kažką. Bet mes suklydome. Žinoma, kad galvojome apie taškų skirtumą. Svarbiausia buvo laimėti, o po to galvoti apie skirtumą. Taip, tai liūdnesnė dalis, bet imame pergalę.
– Kas lėmė antrą sėkmingą Thurmano pasirodymą prieš tą patį varžovą?
– Jei atvirai, nežinau, kodėl prieš juos jis žaidžia taip gerai. Neturiu tam atsakymo. Jis žaidžia su itin dideliu pasitikėjimu ir drąsiai atlieka metimus. Tai labai svarbus žaidėjas mums, dabar rungtyniaujantis per dvi pozicijas. Jis vis ieškodavo pranašumų. Varžovai stengėsi keisti kūnus prieš jį, bet jis puikiai naudojosi užtvaromis.
– Kai atsilikinėjote dviženkliu skirtumu pradėjote keitinėti gynybos sistemas. Kokia buvo to idėja?
– Kartais treneriams nepavyksta visko nuspėti. Mes ruošėmės jų prasiveržimams, įkirtimams, žaidimui du prieš du. Pirmose rungtynėse jie baudė mus su Motley žaidimu trumpojo nusileidimo situacijose. Nebuvome tokie agresyvūs, nes nenorėjome duoti galimybių veržtis. O jie tiesiog mėtė tritaškius. Privalėjome kažką keisti.
Norėjome priversti juos pergalvoti. Gynybų keitimai juos išmušė iš ritmo, neberado tokių lengvų tritaškių. Vis tiek darėme labai daug klaidų. Raglandą, Madarą per lengvai praleisdavome į jų stiprias rankas. Bet visa esme, kad niekada nepasidavėme. Iš 10 taškų skirtumas greitai gali pasidaryti 20 ir viskas baigtųsi dar viena nelaime. Visada buvome rungtynėse ir tai aš labiausiai pasiimu iš jų.
– Kaip vertinate Kulbokos grįžimą po pusantrų metų pertraukos ir jo emocijas po debiuto LKL?
– Mes daug šnekame apie taktikas ir kitus dalykus, bet visi esame žmonės. Tai 1998 metų gimimo vyrukas, visą gyvenimą žaidęs krepšinį. Būti 18 mėnesių be žinojimo, ar galėsi grįžti į tą lygį.. Man svarbu buvo jam parodyti, kad mes jo laukėme ir juo pasitikime. Sugrįžimas užtruko ilgiau nei buvo planuota.
Dabar jis stengiasi padėti komandai taip, kaip jis gali geriausiai. Žinoma, metimai yra stipriausia jo žaidimo dalis. Jis yra labai protingas, pirštų galiukais įsilieja į sistemą. Jis dar nėra arti tos formos ir kondicijos, kurioje aš tikiuosi jis greitai bus.