Sylvainas Francisco nei vienerių rungtynių Eurolygoje nepradėjo Kauno „Žalgirio“ startiniame penkete, tačiau yra naudingiausias komandos žaidėjas.
Antradienio vakarą Kauno „Žalgiris“ Belgrade sieks atsitiesti po apmaudaus pralaimėjimo Vitorijos „Baskonia“ komandai. Ką įrodyti turi ir Francisco, per pastaruosius keturis mačus pataikęs vos vieną tolimą metimą iš 17-os.
Rezultatyvumu gynėjas nusileidžia tik Kauno komandos naujokui Lonnie Walkeriui, o pagal naudingumą ir rezultatyvius perdavimus jam komandoje neprilygsta niekas. Viso Francisco Eurolygoje renka po 11,6 taško, 4,5 rezultatyvaus perdavimo ir 12,5 naudingumo balo.
Įžaidėjas iš Prancūzijos, bendraudamas su serbų „Sport Klub“, atskleidė, kas jį paskatino po debiutinio sezono Eurolygoje, atstovaujant Miuncheno „Bayern“, kita karjeros stotele pasirinkti „Žalgirį“.
„Turėjau ir kitų pasiūlymų. Bet norėjau gerų santykių su treneriu ir matyti, kad mes turime bendrą viziją ir tą patį kelią. Man tai yra svarbiausias dalykas ir visada tai patikrinu pirmiausia. Ar jis sakys, ką nori man duoti ir ar spaus mane iki limitų. Kai nežaisiu gerai, jis turi pasakyti, kad nežaidžiu gerai.“
Francisco žarstė komplimentus dabartiniam savo treneriui Andrea Trinchieri.
„Ypač sezono pradžioje, jis visą laiką mane spaudė. Tai yra gerai, jis yra puikus ir išmano krepšinį. Viską, ką darome su juo, turime daryti šimtu procentų, net ir treniruotėse. Mes esame susitelkę, o treneris įkvepia mus pasitikėjimo.
Man patinka, kad jis visada yra pozityviai nusiteikęs, o kai nežaidžiame gerai, jis mums tai pasako. Jis turi gerus santykiu su žaidėjais.“
Taip pat Francisco prisiminė savo kelionę link Eurolygos bei kalbėjo apie milžinišką įtaką jam padariusį Vassilį Spanoulį.
„Tikrai jaučiausi, kad galėčiau įrodyti, kad esu Eurolygos žaidėjas. Buvau pasiruošęs po etapo Manresoje. Turėjau pasiūlymų, bet jie užsidarė. Po „Peristeri“ jau buvau labiau nei pasiruošęs.
Prieš atvykstant į Atėnus man paskambino Spanoulis ir pasakė, kad nori, jog atvykčiau vieneriems metams ir visiems įrodyčiau, kad galiu vesti komandą ir vykčiau į Eurolygą. Turėti jį kaip trenerį yra puiku dėl jo pasitikėjimo. Kaip į jį žiūrėdavo komandos draugai, taip dabar į jį žiūri auklėtiniai.
Jo elgesys su žaidėjais suteikia šiems pasitikėjimo, o tai labai svarbu. Tiek daug iš jo išmokti buvo pats nuostabiausias dalykas. Jis visada man kartodavo, kad esu milijono dolerių žaidėjas, bet tik tada, kai žaidžiu, pasikliaudamas savo instinktais. O jei ne, tuomet aš – vidutinis žaidėjas. Sakė tęsti kliautis savo instinktais ir tada viskas susidėlios. Visada turiu taip mąstau.“