Kauno „Žalgiris“ antradienį Belgrade pradės dar vieną dvigubą savaitę Eurolygoje. Andrea Trinchieri auklėtiniai mėgins pirmą kartą istorijoje išvykoje įveikti „Partizan“ ekipą.
„Žalgirio“ strategas rungtynėms skirtoje spaudos konferencijoje daug kalbėjo apie jam ypatingą Belgrado komandą ir savo etapą joje. Tai pat Trinchieri vardino priežastis, kodėl komanda šiuo metu yra nesėkmingame ruože.
„Visi žinote, kad man rungtynės Belgrade prieš „Partizan“ yra specifinės ir unikalios. Į meniu reikia įtraukti tai, kad jie dabar užsikūrė, yra labai karšti. Laimėjo dvejas puikias rungtynes, gynyboje ir atakoje žaisdami beveik tobulai.
Jų fanai kelia kartelę bet kuriam atvykstančiam oponentui. Visi suprantate, kad tai labai, labai sunkios rungtynės. Kita vertus, po blogiausių sezono rungtynių su „Baskonia“, kurios mums brangiai kainavo, mes persigrupavome. Bandome suprasti klaidas, kurias padarėme. Tai nereiškia, kad mes jų nekartosime.
Varžytis Belgrade yra sunku bet kuriai komandai. Mes – ne išimtis. Turime būti susikaupę ir žaisti labai protingai, efektyviai. Turime gebėti kentėti. Nusiteikti spaudimui ir tam, kad dalykai nebūtinai eisis sklandžiai. Turime mokėti išbūti nekvėpavę po vandeniu ilgiau nei dvi minutes, o tai duota ne kiekvienam.
Turime likti rungtynėse fiziškai ir psichologiškai ir tada, po 40 minučių, pažiūrėti į švieslentę, žinant, kad padarėme viską, kad galėtume varžytis.“
– Varžovai vasarą pakeitė visą sudėtį. Ar teko tai matyti anksčiau ir kaip jiems sekasi?
– Ne, tai nėra labai įprasta. Bet jei yra treneris, kuris gali padaryti, kad tai veiktų – tai Željko. Aš jau matau, kaip komanda vystosi, kaip komanda žydi. Turiu jausmą, kad jie gali būti viena iš keturių komandų finalo ketverte.
– Ar jų sėkmingą seriją lemia žaidėjų susižaidimas, ar matote taktinių pokyčių?
– Taktiniai dalykai yra antraeiliai. Jų yra daug, bet jiems reikia žinoti, kaip žaisti kartu, suprasti vienas kitą. Tai puiki sudėtis. Jie turi labai gilią gynėjų liniją su daug skirtingų žaidėjų. Atletiški gynėjai, žaidžiantys vienas prieš vieną, metikai. Labai agresyvi gynėjų linija.
Žiūrint į visą paketą, jie yra tikrai kandidatai į titulą. Tiesiog jie turėjo sunkią pradžią, tai nauja komanda. Eurolygoje esi baudžiamas už kiekvieną klaidą. Jie nemažai rungtynių pralaimėjo mažais skirtumais.
Mums yra panašiai – pradėjome labai gerai, o dabar stringame. Ar aš stebiuosi? Tikrai ne. Žinoma, nenoriu šio prastesnio etapo, bet mes vis dar žaidžiame, esame gyvi. Mūsų blogus momentus įtakoja išoriniai veiksniai. Penkias rungtynes žaidėme be labai specifinio žaidėjo, Aleno Smailagičiaus. Tada turėjome rasti naują žaidėją vietoj Wallace’o. Tada atvyko žaidėjas, niekada nebuvęs Europoje.
Jis atvyko tinkamai nusiteikęs padėti komandai. Jis yra kuklus. Bet daugelio čia vykstančių dalykų jie nėra regėjęs savo gyvenime. Tada turėjome žaidėjų, kurie rungtyniavo šiek tiek virš galimybių, o po to – žemiau galimybių. Taip ir turime pralaimėjimų seriją. Matėte, kas nutiko savaitgalį vietinėse lygose.
Šitų dalykų nesukontroliuos joks treneris. Kaip tu sugebi atstatyti savo kūną, savo smegenis po Eurolygos rungtynių prieš vietines rungtynes, kai komandos yra visiškai skirtingo šviežumo. Tai kažkas, kas vyksta kiekvieną savaitgalį. Esame sėkmingi, kad su tuo sugebame tvarkytis. Turėjome porą blogų rungtynių, bet nėra, kad komanda būtų nesusikaupusi.
Aš paskaičiavau. Gruodį turėsime keturias treniruotes ir 11 rungtynių. Keturios, nepilnos treniruotės. Pilna treniruotė būna dvi dienas prieš rungtynes. Keturios treniruotės ir ne visos pilnos. Komplikuota, bet visiems tas pats.
– Ar esate iš anksto numatęs dvyliktuką rungtynėms, ar tai bus vėlesnis sprendimas?
– Sezoną diktuoja tam tikri parametrai. Tai nepriklauso nuo to, kaip aš atsikelsiu ryte. Įprastai prabudęs aš būnu blogos nuotaikos. Reikia bent dviejų puodelių kavos, kad galėčiau priimti gerą sprendimą. Viskas priklauso nuo žaidėjo formos, komandos poreikių, priešininko ir fizinės kondicijos. Šie keturi parametrai nulems sprendimą.
– Ar jau turite numatęs, koks tai bus žaidėjas Belgrade?
– Taip.
– Kas daro ypatingomis rungtynes prieš Obradovičiaus treniruojamas komandas?
– Jis yra buvęs krepšininkas, geriausiais Jugoslavijos krepšinio laikais. Petrovičius, Kukočas, Radža, Divacas, Danilovičius. Mano nuomone, jis yra geriausias treneris gyvenime. Jis turi greitesnę reakciją, už bet kurį kitą trenerį. Labai sunku jį nustebinti. Šaras buvo jo auklėtinis, tad yra labai panašus.
– Ar įmanoma paruošti Walkerį tam, kas jos lauke Belgrade?
– Ne. Jis turi nuvykti ten ir tai išgyventi.
– Ką jums davė dviejų metų darbo patirtis Belgrade?
– Viską. Tai buvo kitoks „Partizan“. Jiem reikėjo kažko, kas suteiktų viltį grįžti į senąsias dienas. Jie buvo be tos vilties. Ėjau ten, nes tai „Partizan“. Pinigai ir žaidėjai buvo nesvarbu. Tai yra kažkas, ko niekas iš tavęs neatims. Rungtynes gali laimėti ir pralaimėti, gali treniruoti gerai arba blogai. Bet kai treniruoji „Partizan“ ar „Žalgirį“, tu turi kitokia atsakomybę.
Tai nėra susiję tik su rezultatu. Svarbu, kaip komanda žaidžia. Ar žaidėjai griūna ant parketo ir viršija savo limitus. Abi komandas vienija tai, kad sirgaliai, matydami žaidėjų perlipamus limitus, bus patenkinti, nepriklausomai nuo rezultato. Jis tai gerbs. Aš tai išmokau „Partizan“. Tai kaip tatuiruotė, kuri išliks, o aš neketinu naudoti lazerio, kad ją pašalinčiau.
Esu labai dėkingas ir žinau, kad komanda yra gerose rankose. Nežinau, ar „Partizan“ būtų toks, koks yra, jei ne tie mano dveji praleisti metai ten. Žinau tik, kad grupė žaidėjų rungtyniavo dvejais lygiais aukščiau to, ką leistų jų talentas.
– Minėjote, kad matote „Partizan“ finalo ketverte. Kokias kitas komandas ten matote?
– Klausiate per daug. Daviau jums vieną. Matote rezultatus. Praėjusią savaitę favoritai pralaimėjo visas rungtynes. Labai sunku pasakyti.