Tarp kandidatų į naujojo Lietuvos rinktinės trenerio postą priskiriamas Rimas Kurtinaitis apie tokią galimybę prabilo dviprasmiškai.
Po Kazio Maksvyčio atleidimo būtent 64-erių Lietuvos krepšinio legenda yra įvardijamas kaip tas žmogus, kuris galėtų perimti prestižinį postą.
Kaip kiti kandidatai buvo įvardijami „Ryto“ strategas Giedrius Žibėnas, Stambulo „Fenerbahče“ vairininkas Šarūnas Jasikevičius ar Tokijo „Alvark“ komanda besirūpinantis Dainius Adomaitis, kartą šias pareigas jau ėjęs.
Pagrindinis keblumas – visi šie specialistai yra užimti darbais klubuose. Laidoje „Krepšinio pasaulyje“ apie tokią pačią problemą prabilo ir pats Kurtinaitis, praeitą sezoną tapęs Azerbaidžano čempionu su Baku „Sabah“ ekipa.
„Sunkus klausimas, – apie tai, ar paaukotų darbą Azerbaidžane dėl rinktinės, prabilo Kurtinaitis. – Taip, yra valstybės prestižas. Pasikalbame su draugais, visi sako, kad vadovauti rinktinei – garbė. Bet aš sakau, kad tai – atsakomybė.
Aš jau pusantrų metų nedirbau Lietuvoje, o man iš Azerbaidžano paskambino aukšti valdžios žmonės, jie skyrė pinigų, sukūrėme klubą. Laimėjome čempionatą, rengiamės kovoti tarptautinėje scenoje, o aš tik šast ir sakau, kad man pasiūlė treniruoti rinktinę. Taip nesidaro.
Nesu keistas. Esu garbingas žmogus. Manimi patikėjo. Patikėjo kita valstybė nešti jos vėliavą. Buvau ilgai laisvas ir galintis kažką daryti, bet dabar – užimtas“, – teigė Kurtinaitis.
Pasak Kurtinaičio, vienu metu treniruoti klubą ir rinktinę – neįmanoma.
„Nesupratau ir nesuprasiu, kaip galima skirti trenerį rinktinei, kuris treniruoja Eurolygos klubą. Tada automatiškai rinktinei labiau vadovauja kitas treneris, nes pagrindinis negali.
Čia tas pats, kai aš žinau, kad ortopedas Rimtautas Gudas geras specialistas, laukiu metus operacijos, o po to ateina laikas, bet į operacinę įžengia kitas specialistas. Tai kam LKF turi skirti tą chirurgą, kuris negalės iškart daryti operacijos. To nesuprantu“, – pavyzdį pateikė specialistas.