Organizacija „World Aquatics” (buvusi FINA, tarptautinė vandens sporto šakų federacija) informavo asociaciją „LTU Aquatics“, kad olimpinį kelialapį iškovojusioje estafetės 4 × 200 m laisvuoju stiliumi Lietuvos komandoje Paryžiuje negalės plaukti vienas iš jos narių. Tai grindžiama griežtomis olimpinėmis kvotomis.
„Tai – absurdiška neteisybė, olimpinių principų pažeidimas ir smūgis visam plaukimo pasauliui, nekalbant vien apie Lietuvą”, – sako „LTU Aquatics“ prezidentas Saulius Binevičius.
„World Aquatics“ pranešime sakoma: „Sveikiname Lietuvą su pasiekimais atrankoje į vyrų 4 × 200 m laisvuoju stiliumi estafetę 2024 m. Paryžiuje ir su tuo, kad ji tapo šios rungties čempione neseniai vykusiame 2024 m. Europos vandens sporto šakų čempionate. Šis įvykis atspindi svarbią galimybę Lietuvai pademonstruoti savo konkurencinį pranašumą artėjančiose olimpinėse žaidynėse Paryžiuje, Prancūzijoje.
Tačiau turime pagarbiai jus informuoti, kad nustatytos kvotos vietos ir 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių kvalifikacijos sistema nesuteikia „World Aquatics“ jokio lankstumo. Kaip nurodyta kvalifikacijos sistemoje, NOK (Nacionaliniams olimpiniams komitetams) siūlant papildomas vietas tik estafetės sportininkams buvo siekiama padėti NOK tik tam, kad estafetės komanda galėtų dalyvauti atitinkamoje rungtyje, su sąlyga, kad NOK neturi pakankamai kvalifikuotų sportininkų, įvykdžiusių olimpinius normatyvus, ir pakviestų sportininkų pagal B normatyvus (OCT – Olympic Consideration Time). Tai buvo pagrindinis „World Aquatics“ sprendimų principas. Atsižvelgiant į tai, kad taisyklės ir kvotos yra sukurtos siekiant užtikrinti visų dalyvaujančių NOK sąžiningumą ir nuoseklumą, mes privalome be išimties laikytis šių taisyklių.“
Lietuvos estafetės 4 × 200 m laisvu stiliumi komanda iškovojo teisę startuoti Paryžiuje po įspūdingo plaukimo pasaulio čempionate Dohoje vasarį. Europos čempionate, kuriame Lietuva laimėjo auksą, sprendėsi, kas atstovaus Lietuvai šioje rungtyje per olimpines žaidynes. Pasirengimui šiai rungčiai „LTU Aquatics“ skyrė daug lėšų ir žmogiškųjų išteklių. Tačiau liepos pradžioje sulaukė signalo iš „World Aquatics“, kad vienas iš plaukikų laisvuoju stiliumi į olimpines žaidynes nevyks dėl kvotų. Jo vietą turės užimti kitas olimpinį normatyvą įvykdęs plaukikas. Iš Lietuvos plaukikų laisvuoju stiliumi tai yra padaręs tik Danas Rapšys. Tai reiškia, kad estafetėje turės dalyvauti vienas iš dviejų plaukikų, olimpinį normatyvą įvykdęs kitu plaukimo būdu – krūtine – Andrius Šidlauskas.
„LTU Aquatics“ kreipėsi į „World Aquatics“ su prašymu leisti dalyvauti olimpinėse žaidynėse stipriausios sudėties komandai, atsižvelgiant į olimpinius ir sporto principus. Tačiau pasaulinė vandens sporto šakų organizacija atsakė neigiamai.
„Nemalonus netikėtumas. Keturi plaukikai rengėsi visą sezoną, kovojo dėl vietos komandoje, kuri turi plaukti olimpiadoje, ir dabar sužinojo, kad vienas jų to daryti negalės, nors teisę iškovojo. Liūdna dėl jaunuolių, kurie net ir tapę Europos čempionais patyrė tokį smūgį. O juk jie pretendavo į olimpiados finalą. Tai būtų reiškę daug Lietuvos sportui. Dabar tikėtis kokio nors geresnio rezultato, kai trys sportininkai plaukia greičiausiu laisvu stiliumi, o vienas treniruojasi plaukti tik krūtine, yra tiesiog naivu ir neprofesionalu. Man pačiam nesmagu, kad turėsiu plaukti estafetę, su kuria niekuo nesusijęs. Aišku, atiduosiu visas jėgas, tačiau tai yra didelis absurdas, nes sąlygos visiems dalyviams turi būti vienodos. Labiausiai gaila, kad dar prieš startą daužomos visos Lietuvos viltys pasiekti geriausio istorinio rezultato estafetėje“, – sako A. Šidlauskas.
Nusivylimo neslepia ir tris olimpinius normatyvus įvykdęs geriausias Lietuvos plaukikas Danas Rapšys.
„Liūdna, kad turėdami stipriausią estafetės sudėtį per visą mūsų plaukimo istoriją, negalėsime to išnaudoti olimpinėse žaidynėse. Savo akimis mačiau, kaip sunkiai dirbo mano bičiuliai, kad galėtų parodyti savo sugebėjimus, kad iškovotų teisę startuoti olimpiadoje. O dabar, net ir išsikovoję teisę, atskleisti viso savo potencialo, siekti geriausio rezultato negalėsime. Tokia ta olimpinė dvasia…“, – sako D. Rapšys.
Trijose olimpinėse žaidynėse plaukęs S. Binevičius teigia, kad Lietuva, kaip ir dar kelios komandos, yra priblokšta šios neteisybės.
„Dar nesu susidūręs su tokiu sportinių principų pažeidimu. Mūsų rinktinė sukrėsta, nes rengėmės olimpinėse žaidynėse siekti aukščiausių tikslų. Mūsų rinktinės sportininkų savijauta yra kritinė, nes aišku, kad tų tikslų siekti mums neleis. Pastaruoju metu vis geresnius rezultatus rodančiam Kristupui Trepočkai, prieš kelias dienas tapusiam Europos jaunimo čempionu, turėjome pasakyti, kad olimpinės durys šiais metais užtrenkiamos prieš jo nosį. Įsivaizduojate, kaip jis jaučiasi? Kreipsimės į visas šalis, kurias ištiko toks pat likimas, svarstome apie galimybę kreiptis ir į Sporto arbitražo teismą“, – sako „LTU Aquatics“ vadovas.