Kauno „Žalgiris“ Belgrade nusileido Tel Avivo „Maccabi“ komandai ir gerokai apsunkino savo galimybes kovoti dėl patekimo į Eurolygos atkirntamąsias.
Tai – pirmas kartas, kai sausio pradžioje komandos vairą perėmęs Andrea Trinchieri pralaimi dvi rungtynes Eurolygoje iš eilės.
Po susitikimo Trinchieri akcentavo kovą dėl atšokusių kamuolių, tačiau pabrėžė, kad iš esmės rungtynės buvo geros. Treneris taip pat gynė Arną Butkevičių ir neslėpė, kad šis pralaimėjimas buvo labai skaudus.
„Praradome kažkiek energijos ir taktiškai pralaimėjome rungtynes dėl neatkovotų kamuolių. Jie geriau kovojo dėl kamuolių ir tai buvo didžiulė problema. Mums reikia daugiau iš aukštaūgių kovoje dėl kamuolių ir daugiau iš visos komandos.“
– Kaip paaiškintumėtė, ko pritrūko kovoje dėl kamuolių?
– Užduodate šį klausimą, kad paaiškinčiau kažką apie kovą dėl atšokusių kamuolių. Manote, kad galiu? Tikrai? Nežinau, ką atsakyti. Atkovotus kamuolius lemia pozicijos užsiėmimas, energija, valia, troškimas.
Kai kurie gynybiniai pasirinkimai gali sudaryti problemų, tarkim, gynyba besikeičiant ginamaisiais. Bet viskas yra apie norą ir troškimą. Buvome geri daugelyje aspektų, bet šis mums kainavo labai daug.
– Per minutės pertraukėlę akcentavote žaidėjų kūno kalbą. Pajutote, kad jie šiek tiek pasidavė?
– Aš manau, kai pralaimi tokias rungtynes, esi labai nusivylęs, nusiminęs.Aš to nepriimu. Tai ir pasakiau žaidėjams. Mes padarėme tiek daug gerų dalykų ir šiandien nebuvo bloga diena. rezultatas buvo blogas. Tačiau mes žaidėme, kovėmės, „Maccabi“ yra velniškai gera komanda. Mes sugebėjome kontroliuoti Baldwiną ir Browną, jie mūsų nežeidė.
Mums trūko fiziškumo, bet aš negaliu padaryti, kad Biras svertų 140 kilogramų. Hayesas buvo puikus besikeičiančioje gynyboje. Visos mūsų problemos gali būti išspręstos komandiškai, o ne pavieniui. Turime būti geresni, ne visada žaisime su tokia atletiška komanda, bet turime tai padaryti kaip įmanoma greičiau ir kovoti dėl kamuolių geriau.
Kalbant apie kūno kalbą, kartais linkstame pamiršti, kur buvome. Prieš du mėnesius, kai atvykau, buvote mirę. Aš galvoju, kad pagal situaciją, tai buvo solidžios rungtynės. Mums kažko trūko, bet mums trūksta dalykų visą sezoną.
Likus žaisti minutę dar turėjome lygų rezultatą. Vienintelis dalykas, kurio negaliu garantuoti ir kontroliuoti, yra rezultatas švieslentėje rungtynių pabaigoje. Galiu įtakoti žaidimą puolime, požiūrį į gynybą, tačiau galutinis rezultatas susideda iš daugelio dalykų, kurie eina kartu. Trūko atkovotų kamuolių, teisingų sprendimų mačo gale. Bet kiti dalykai buvo geri.
– Užstojote Butkevičių. Kaip svarbu palaikyti žaidėjus po tokių rungtynių?
– Neklauskite manęs, nesu tinkamas vyrukas. Padariau, ką jaučiau. Savo žaidėjams esu brutaliai sąžiningas. Sakau, ką jaučiu viduje. Esu aistringas, nesislepiu. Žinau, kaip Arnas jautėsi tame momente ir tikiu, kad jis sužaidė puikias rungtynes. Nenoriu, kad kas nors rodytų pirštais į kurį nors mano žaidėją.
– Ar pralaimėjimas skaudesnis dėl to, kad buvo lygios rungtynės, ar todėl, kad apsunkina įkrinatmųjų medžioklę?
– Skauda. Daugiau ar mažiau, bet skauda. Skausmas vis dar čia.