Kęstutis Kemzūra, po dramatiškai iškovotos pergalės prieš „Besiktas“, džiaugėsi komandos kova iki galo ir užsiminė, kad komanda dar turi daug neišnaudoto potencialo.
ASG arenoje rungtynes stebint daugiau nei 8000 žiūrovų, „Wolves“ pelnė 6 taškus per paskutines 10 sekundžių ir parkludė Stambulo „Bešiktaš“ ekipą rezultatu 90:88.
Spaudos konferencijoje „Wolves“ vyriausiasis treneris Kemzūra džiaugėsi pergale, žiūrovais, žaidėjais ir organizacijos darbu.
„Turbūt geriausiai viską atspindintis žodis yra „wow“. Buvo sunkios rungtynės, kaip ir tikėjomės. Antroje pusėje varžovai buvo fiziškesni, agresyvesni. Mes pradėjome strigti puolime. Pralaimėjome kovą dėl kamuolių, netekome Mekowulu, netekome Kariniausko, atrodė, kad viskas yra prieš mus. Bet krepšinis yra toks žaidimas – turi kovoti iki galo. Niekas nėra baigta, kol nėra baigta. Aš didžiuojuosiu savo vaikinais, nes mes kovojome iki galo. Visi gali šnekėti, ką nori, bet šiandien mes laimėjom. Aš dėl to labai laimingas, kaip ir dėl žmonių, kurie atėjo į areną. Du kartus mums nepasisekė, bet šiandien buvo mūsų laikas.“
– Thurmano įspūdingos rungtynės. Kur jis patobulėjo labiausiai, nes anksčiau matėme ne tokių sėkmingų jo pasirodymų.
– Tikrai taip, jis buvo labai ryškus šiandien. Ir ne tik puolime. Tas jo pelnytas 31 taškas, tas labai svarbus metimas su pražanga. Ir mes suradome jam vietą ir jis pats surado. Jis labai sunkiai dirba treniruotėse ir labai nori tobulėti. Kai yra didelis noras ir didelė motyvacija tobulėti, kai tu teisingai reaguoji į konstruktyvią kritiką – anksčiau ar vėliau tu sužaisi. Aš labai laimingas dėl jo, kaip ir dėl Kristupo Žemaičio, kuris irgi buvo labai solidus šiandien.
– Ar jaučiate palengvėjimą po šitos pergalės?
– Treneris visada jaučia palengvėjimą po pergalės. Kiekvienos rungtynės turi savo naują gyvenimą. Europos taurės turnyre nėra viskas paprasta. Turėjome ir subjektyvių priežasčių ir čia nėra silpnų komandų. Žinoma, kad noras buvo didelis. Žaidėme namuose pirmas rungtynes. Mūsų organizacijos žmonės padarė nuostabų darbą. Nežinau kaip jie buvo sukviesti, bet žmonių buvo pilna. Didelis dėkui jiems ir labai tikiuosi, kad mes jų nenuvylėme. Tai palengvėjimas ir kartu įkvėpimas mums visiems, kad mes tikrai galim. Mes negalime žaisti 39 minučių ir 50 sekundžių, negalime žaisti 95%. Mums reikia visų. Negali Rasheedas Sulaimonas daryti visko. Mums reikia iš kiekvieno nors kažko.
– Per savo karjerą esate matęs labai daug. Ar atsimenat savo tokių rungtynių, kurios taip kardinaliai pasikeitė paskutinę minutę?
– Vienas atsimenu, kai buvau „Olympiacos“ prieš „Khimki“, kurie kontroliavo rungtynes. Buvo ar 7 ar 9 taškų persvara. Berods įmetėm 3 tritaškius, sulyginom ir pratęsime laimėjom.
– Eigirdo Žukausko tritaškis buvo po derinio, o kaip jūsų akimis klostėsi paskutinės atakos, kai Thurmanas ėmėsi iniciatyvos.
– Paskutinę minutę Adas gavo gerą metimą iš kampo – nepasisekė. Derinį gali nubraižyti gerą, bet reikia įmesti. MInutės pertraukėlių nebeturėjom, bet planas buvo presinguoti, prasižengti. Pasakiau Rasheedui, kad reikia greito metimo. Eigirdo metimas irgi ne visai po derinio. Pasakiau, kad reikia greito metimo ir visiems lipti ant atšokusių kamuolių. Šansus reikia išnaudoti ir mes juos išnaudojome. Ir tas perimtas kamuolys labai svarbus. Kiekvienas momentas yra svarbus, negali visko suvesti į vieną metimą. Lemia visuma.
– Kokia situacija buvo metant paskutines baudas, likus 1 sekundei?
– Nusprendėm neįmesti baudos, kad jie neturėtų laiko. Eigirdas truputį ne taip suprato, jis pirmą prametė, antrą įmetė.
– Kaip pavyksta tą žinią, kad negalima pasiduoti nepaisant rezultato, perteikti komandai? Kaip pavyksta išlaikyti tą nusiteikimą?
– Kartais pavyksta, kartais nelabai. Toks trenerio darbas. Bet kito kelio nėra. Jei pasiduoti, tada mes turim dirbti kitus darbus. Bet kur gyvenime taip. Jei nepavyksta, tu stojiese ir vėl eini. Ieškai, analizuoji, kur galėjome būti geresni, ko mums trūko. Visos komandos taip daro. Ar mes galėjome kiečiau žaisti? Turbūt taip. Ar galėjome prasižengti, kur neprasižengėme? Taip. Ir tą bandai įdiegti. Tai netampa iš karto, čia stebuklų nėra. Per laiką, per pakartojimus, per klaidas, per kančias – tas augimo procesas kartais skausmingas ir kartais užtrunka. Pergalės duoda tikėjimo savimi, tikėjimo tuo, ką darai. Kitose rungtynėse jau tu žinai, kad mes tai jau padarėm. Kai kažką padarai, tu labiau tiki ir žinai, kad ir kitą kartą gali tai padaryti.
– Komandai dar trūksta Gagičiaus ir Tayloro. Kokį matote komandos potencialą, kai jie pasijungs?
– Dėl Gagičiaus ir buvo ta mintis, kad jei jis pasveiks ir bus tos kondicijos, kaip mes įsivaizduojam, tai priduotš puolime kitos dimensijos. Dabar kažkiek kompensuojame su Thurmanu, kažkiek su Kariniausku. Reikia būti įvairiapusiškesniems. Džordže turėtų mums pagelbėti. Žinome, kad jis gali ir mes juo tikime. O Jeffery gali būti efektyvus, nepelnydamas taškų. Dar jo žaidimas gynyboje. Jis buvo vienas geriausių gynėjų tiek Madrido „Reale“ tiek visoje Eurolygoje. Mes galime būti geresni gynyboje, galime keistis daugiau, jis gali mums padėti, dengdamas varžovų lyderius. Puolime jis irgi yra jėga, jį sunku stabdyt. Mums reikia patiems tapti geresniems, o kai jie prisijungs – bus įdomu.
– Kada tikitės jų sugrįžimo?
– Nežinau, reikia klausti medicinos personalo.
– Buvo epizodas antrajame kėlinyje, kai paprašėte peržiūros po žingsnių.
– Ne po žingsnių. Ten buvo pražanga prieš Kariniauską. Ten kontaktas buvo. Aš nemačiau, bet Vaidas sakė, pražanga buvo. Mes apeliavome į nesportinę pražangą. Bet teisėjai neturėjo gero kampo, tad peržiūra buvo iššvaistyta.