Prieš šeštadienį įvyksiančią Europos čempionato atrankos dvikovą su bulgarais Lietuvos futbolo rinktinės vyr. strategas Edgaras Jankauskas išskyrė silpnąsias varžovų vietas.
Europos čempionato atrankoje šios dvi rinktinės susitiks antrą kartą. Pirmosios rungtynės Dariaus ir Girėno stadione birželį baigėsi kovingomis lygiosiomis 1:1, nors mūsiškiai didžiąją dalį rungtynių turėjo verstis be 17-ą min. raudoną kortelę užsidirbusio Justo Lasicko.
„Tos aplinkybės, prieš kurias mes buvom pastatyti, praradę žaidėją, buvo labai sunkios, – pirmąjį mačą prisiminė Jankauskas. – Čia reikėtų prisiminti tribūnų pagalbą. Išnešti sveiką kailį padėjo tas 12 žaidėjas, o gal tiksliau 11 žaidėjas, nes mes jau buvome mažumoje.
Rytojaus rungtynėse mes tiek sirgalių neturėsime, bet svarbiausia pamoka, kurią galime pasiimti, tai kad net sunkioje situacijoje, surėmę pečius, atlikdami savo užduotis aikštėje, negailėdami savęs ir naudodami daug energijos, parodėme, kad viskas įmanoma. Tos rungtynės davė pasitikėjimo savimi, pakėlė mūsų savivertę. Tokios rungtynės augina komandą.“
– Bulgarijos ir Lietuvos rinktinės kiek netikėtai turi tiek pat taškų, nėra laimėjusios nei vienerių rungtynių. Kokios vietos yra labiausiai pažeidžiamos šioje komandoje?
– Lengva atsakyti – dvejose rungtynėse jie įvarčius praleido 94 ir 96 minutėmis, tai jau išbarstyti taškai. Tai yra jauna komanda, keičiasi kartos, tarptautinės patirties jiems trūksta, tačiau meistriškumu ši komanda pasižymi. Juntama gera harmonija komandoje, vyresni žaidėjai atlieka vyresnių brolių rolę, perduoda patirtį jaunesniems žaidėjams. Komanda labai gerai žiūrisi, moka kontroliuoti kamuolį, labai agresyvūs praradę kamuolį. Gera komanda, kuriai kažkiek trūksta patirties. Bulgarija turi gerą čempionatą, tikiu, kad ši šalis futbolo pasaulyje ateityje bus labiau pastebima.
– Kalbant apie vartininkus, Černiauskas – būsimas Lietuvos čempionas, Gertmonas – pastaruoju metu ant suolo, o Zubas grįžo iš karo Izraelyje. Kokie bus pagrindiniai svertai renkantis vartininką?
– Vartininko pozicija tokia, kad žaidėjas turi būti aikštėje, turi jausti žaidimo ritmą, tad logiškiausias sprendimas būtų, kad žaistų žaidybinėje formoje esantis vartininkas. Žiūrėsime, dar yra viena diena, nebūtų labai profesionalu atskleisti sudėtį iš vakaro. Dar nenuspręsta.
– Ar tai buvo geriausias Lietuvos rinktinės pasirengimas artėjančioms rungtynėms iš visų iki šiol buvusių?
– Buvo labai geras pasirengimas. Vyrai tikrai gerai dirbo, turėjom nemažai konstruktyvios medžiagos parodyti, paanalizuoti. Tas skrydis labai mums padeda, net nesijaučia, kad keliavom, nereikėjo keltis paryčiais, tiesioginis skrydis. Didelis ačiū federacijai, kad pagaliau ir mes turime tokias galimybes. Belieka rytoj parodyti savo veidą, atiduoti pagarbą šitam žaidimui. Manau, kad fiziškai ir emociškai mes esame gerai pasiruošę.
– Kaip skaudu po tokių rungtynių rinktinėje matyti Justą Lasicką ant suolo Slovėnijoje daug dažniau nei aikštėje?
– Toks jau tas futbolininko gyvenimas. Tai, be abejo, yra skaudi tema. Mūsų vedantys žaidėjai negauna užtektinai laiko, kad palaikytų reikiamą fizinę ir emocinę formą. Aš žinau, kad Justas yra tikras profesionalas, fiziškai jis bus gerai pasiruošęs, bet yra ta emocinė dalis, kai žaidėjas nėra laimingas, nes nežaidžia. Bet toks futbolininko gyvenimas, konkurencija užsienyje yra didelė, bet reikia ją išgyventi, svarbiausia nenuleisti rankų, neprarasti motyvacijos. Sąžiningas darbas visada atsipirks – ir sporte, ir gyvenime.