Po pralaimėto finalo – Pešičiaus nuogąstavimai: „Gyvenime nesu matęs tiek problemų vienu metu“

O, Sportas!
Autorius O, Sportas! 3 min skaitymo trukmė
Svetislavas Pešičius (FIBA nuotr.)

Pirmą kartą po devynerių metų pertraukos pasaulio čempionato finale žaidusi Serbijos rinktinė turėjo tenkintis sidabro medaliais.

Sekmadienį vykusiame finale Svetislavo Pešičiaus auklėtiniai 77:83 turėjo pripažinti Vokietijos krepšininkų pranašumą.

Po finalo vykusioje spaudos konferencijoje serbų strategas pripažino, kad prieš rungtynes komandos viduje atsirado problemų.

„Sveikinimai vokiečiams su pergale ir puikiomis rungtynėmis. Jie visų rungtynių metu išlaikė gerą ritmą ir fiziškumą. Vokiečiai per visą turnyrą nepralaimėjo nė vienerių rungtynių ir tai yra sveikintina. Mums reikėjo platesnės rotacijos – prieš rungtynes nežinojome, ar Milutinovas galės žaisti, nes prieš Kanadą susižeidė raumenį. Medikai padarė, ką galėjo, bet per 48 valandas paruošti jį rungtynėms buvo sunku. Rungtynių pradžioje praradome Dobričių, kuris mums yra labai svarbi figūra.

Bogdanovičius prieš rungtynes pasigavo virusą ir nežinojome, ar jis galės žaisti. Gyvenime nesu matęs tiek problemų vienu metu, bet vokiečiai žaidė puikiai, džiaugiuosi už jų trenerius, žaidėjus ir visą federaciją.

Tačiau didžiuojuosi ir saviškiais. Kaip galėčiau nesididžiuoti? Turėjome šansą, bet paskutinę minutę laisvi metimai neįkrito. Tai yra finalas ir tam, kad jį laimėtum, reikia būti nuostabios formos“, – teigė strategas.

Trečiajame ir ketvirtajame kėliniuose serbams gyvybės dar įpūsti bandė Aleksa Avramovičius, tačiau kitiems žaidėjams metimai nekrito ir Pešičiaus auklėtiniai turėjo pripažinti varžovų pranašumą.

„Vokiečiai po pertraukos pasidarė fiziškesni. Mes vėliau tą lygį išlyginome, bet jūs patys viską matėte… Nenoriu kaltinti teisėjų, gerbiu juos ir sveikinu, kad teisėjavo Pasaulio čempionato finale. Bet kuriuo atveju, mes sugrįžome ir turėjome šansą, tačiau nepataikėme. Toks yra krepšinis, kažkas turi grįžti namo su sidabru, kažkas – su auksu. Man medalis visada žibės ryškiomis spalvomis, lygiai taip pat, kaip žibėtų bronzinis ar auskinis.

Jausmas yra labai geras ir mes jau žvelgiame į olimpines žaidynes. Įvykdėme abu tikslus – patekti į olimpiadą ir grįžti su medaliais. Dėkojame treneriui, kad padėjo mums pasiekti finalą. Smagu, kad galėjau su visais – žaidėjais, treneriais ir medikais – dalintis rūbinę. Šiais metais susilipdėme, kitąmet galėsime būti geresni.“

Du kartus pasaulio čempionate triumfavusi Serbija patekdama tarp dviejų geriausių pasaulio čempionato Europos komandų automatiškai užsitikrino patekimą į kitąmet vyksiančias Paryžiaus olimpines žaidynes.

Pasidalinti