Grigonis – apie trilerį Kaune, Edwardso šou ir sprendimą dėl rinktinės: „Nebeturiu kantrybės“

O, Sportas!
Autorius
6 min skaitymo trukmė
Marius Grigonis (BNS Foto nuotr.)

Kauno „Žalgiris“ pratęsime 117:114 palaužė Miuncheno „Bayern“ ir pagerino visų laikų klubo rezultatyvumo rekordą Eurolygoje. Prie pergalės svariai prisidėjęs Marius Grigonis po rungtynių pasidalijo mintimis apie dramatišką mačo pabaigą, įspūdingą Carseno Edwardso pasirodymą, žaidimą žemu penketu ir sprendimą baigti karjerą Lietuvos rinktinėje.

Kauniečiams tai buvo jau šeštas laimėjimas Eurolygoje iš eilės, o pats Grigonis prie jos prisidėjo 14 taškų, 4 rezultatyviais perdavimais ir 3 rezultatyviais perdavimais.

Likus kelioms minutėms iki mačo pabaigos žalgiriečiai atsilikinėjo 7 taškais, tačiau lemiamu metu iniciatyvos griebėsi rungtynių herojumi tapęs Edwardsas. Nors jo šou Tomo Masiulio kariaunai nukalė pergalę, Grigonio nuomone, aiškiais favoritais laikyti žalgiriečiai reikalus galėjo sutvarkyti ir lengviau.

„Kai taip baigiasi, viskas gerai, bet, aišku, daug klaidų buvo. Manau, akiai ir žiūrovams – smagios varžybos. Mums – šiaip sau“, – teigė Grigonis.

– Pabaigoje išprovokavai nesportinę pražangą, o pratęsime perėmei kamuolį. Kiek norėjosi išplėšti šią pergalę?

– Kai perėmiau kamuolį, ten Dustinas jį išmušė, o aš tiesiog paėmiau. Mes kažkaip kartojome, kad reikia kažkaip išgyventi šias rungtynes, ir gerai, kad buvo kas patraukė. Tokių pergalių irgi reikia, bet šiaip nėra taip, kad būtume sužaidę kažkaip fantastiškai.

– Kaip pavyko nepasiduoti, kai likus dviem minutėms atsilikinėjote 7 taškais, o likus 12 sekundžių – 4?

– Matei Vezenkovo metimą? Reikia žaisti iki galo, nes gali nutikti visko. Gerai, kad jie neįmetė, nes Sterlinga pabaigoje atliko nereikalingą metimą. Kažkiek priminė Milaknio metimą treniruojant Šarui. Man atrodo, kad tada jis granatą metė, dabar Tomas (Masiulis) padarė tą patį (juokiasi).

– Edwardsas pelnė 32 taškus, o paskutiniai penki jo taškai ketvirtojo kėlinio pabaigoje išplėšė pratęsimą. Kaip vertini jo pasirodymą?

– Šlovė jam, šaunuolis. Jo darbas yra mesti taškus, ir šiandien jis tikrai pajuto ritmą, pataikė ir sudėtingus metimus. Kai taip įmeta… Aš nemačiau pataikymo – jautėsi, kad metimas geras. Selekcija visada gali būti geresnė, bet, sakau, tikrai patraukė. Šaunuolis.

– Thiemannas per pirmąją pusę pataikė keturis tritaškius, nors šį sezoną iki tol buvo realizavęs vos du iš 15 bandymų. Ar jo metimai nustebino?

– Manęs nenustebino, prieš jį jau labai daug kartų esame žaidę, bet vis tiek reikia kažką duoti. Kartais planas nepasiteisina, bet prieš tai – prieš „Partizan“ ar „Armani“ – ta vadinamoji „drop“ gynyba puikiai veikė. Kai neįmeta, atrodo viskas gražu, o kai taip įmeta – atrodo blogai.

– Ketvirtąjį kėlinį ir pratęsimą, iš viso 15 minučių, žaidėte be Valančiūno, naudodami žemą penketą. Kaip tai atrodė aikštėje?

– Pirmą kartą pratęsimą žaidėme, dėl to ir gavosi tokia ilga atkarpa. Vėlgi, šiandien jie gerai pataikė iš po to „dropo“ – ir Obstas iš karto mesdavo iš užtvarų, ir Washingtonas, tad teko taip daryti. Žinau, kad Jonui tikrai nelabai patiko, bet svarbu, kad laimėjome.

– Kas lėmė prastesnį rungtynių startą, panašų į tą, kurį matėme ir Milane?

– Nėra čia ko prigalvoti – galima banaliai pasakyti „nesusikaupėme“ ar dar kokią banalią frazę, bet krepšinis toks jau yra. Jeigu jie pataiko pirmus metimus, kur mes surizikavome, tai ir tiek – nieko neprigalvosi.

– Ar Edwardsui pataikius sudėtingus metimus pats galėjai tapti vieno iš derinių pagrindiniu taikiniu?

– Ne, ne, ne, tu net nežinai, ką mes buvome ten sugalvoję. Viskas gerai, ten ant galo jis turėjo tuos metimus.

– Kaip iš šalies atrodė Tubelio dėjimai? Ar pirmuoju atveju buvo galima įskaityti taškus, nes krepšys jau buvo sujudintas?

– Buvo ir Jonas taip pat įdėjęs Milane, atrodo, ar dar prieš kažką. Pagal taisykles, jei sujudini lanką ar tinklelį, tai nesikabink ant to lanko – paleisk, ir kamuolys įkris. O Ąžuolui, sakau, jeigu dar būtų visiškai šimtu procentų atsigavęs ir jaustųsi maksimaliai gerai, tai, manau, dar daugiau tokių dėjimų galėtų padaryti.

– Adomaitis pristatė rinktinės kandidatų sąrašą ir užsiminė, kad jai pasakei „ačiū“. Ar tai reiškia, kad tavo etapas Lietuvos rinktinėje baigtas?

– Užtenka, manau – yra jaunų, yra kam žaisti. Kažkaip mano tendencija būdavo tokia: nuvažiuoji į vasarą, o po vasaros pasipila traumos. Kiek galima – aš nebeturiu dar kantrybės vėl atlikinėti reabilitaciją po kokios sunkios traumos. Ir manau, kad jau atėjo laikas.

– Kaip pats vertini savo karjeros etapą rinktinėje?

– Blogai. Blogai – viską gavome, tai nieko neprivertinsi.

– Pats dabar esi geros formos. Kiek tai įkvepia?

– Smagu, aišku, smagu, kad ant aikštelės būni, kad yra tas kažkoks ritmas. Bet nelabai, žinok, fokusuojuosi į tą statistiką – kiek čia beliko, kad dar tas statistikas atsidarinėčiau. Svarbu laimėti, nedaryti klaidų ir padėti komandai.

– Ką į komandą įnešė neseniai prisijungęs Keenanas Evansas?

– Tai vis tiek yra protingas žaidėjas, kuris gali įnešti ramybės ir biškį pakontroliuoti žaidimą. Šiandien gal iki galo taip nesigavo, bet Keenanas yra žaidęs aukščiausiame lygyje, viską žino. Žino ir Kauną, patogiai, manau, jaučiasi, tad viskas super.

Pasidalinti