Vilniaus „Ryto“ krepšininkai namuose stos į svarbią FIBA Čempionų lygos akistatą kovą su Prancūzijos klubu „Nanterre 92“. Pirmąją tarpusavio akistatą vilniečiai išvykoje pralaimėjo net 65:93, tad trečiadienį Nedo Pacevičiaus auklėtiniai sieks ne tik pergalės, bet ir revanšo.
Vilniečių vyriausiasis treneris prieš artėjančias rungtynes įvertino skaudžias pirmojo mačo pamokas, žaidėjų sveikatą, lyderio Cassiuso Winstono būklę, laukiamą pastiprinimą bei situaciją žaidėjų rinkoje.
„Matėme klaidas, kurias darėme, ir bandysime to nebekartoti rytojaus rungtynėse. O rotaciniai dalykai yra tokie, kokie yra. Negalime tam turėti didelį įtakos – žaidžiame su tuo, ką turime“, – prieš akistatą su prancūzais teigė Pacevičius, kurio kariauna savaitgalį LKL patyrė apmaudų pralaimėjimą 81:85 prieš Panevėžio „Lietkabelį“.
– Artūras Gudaitis po pralaimėjimo Paryžiuje išskyrė fiziškumo stoką, sakė, kad „daužė per visur, kur buvo įmanoma“. Kaip į tą varžovų fiziškumą atsakyti rytoj?
– Tai ir bus raktas į rungtynes. Jeigu pamenate rungtynes Paryžiuje, viskas ir buvo dėl to fiziškumo – mus tiesiog apstumdė, kiekvienoje situacijoje visi „50 prieš 50“ kamuoliai buvo jų pusėje. Tai skaičiai, kuriuos šiandien komandai dar kartą priminėme… Na, tokių nesame matę. Paprasčiausiai tai bus raktas į pergalę ir čia nėra kitų kelių, kaip tik atsakyti tuo pačiu fiziškumu.
– Vienintelis pralaimėjimas Čempionų lygoje patirtas išvykoje. Kiek prisideda namų aikštės faktorius ir atmosfera?
– Paskutinių metų skaičiai rodo, kad klubas laimi didžiąją dalį rungtynių šioje arenoje, bet vėlgi – kiekvienos rungtynės yra naujos. Jau daug kartų sakiau: fanai už mus rungtynių nelaimės. Taip, tai didžiulis faktorius mums, bet visą darbą aikštelėje turime padaryti patys.
– Xavieras Castaneda yra rezultatyviausias varžovų krepšininkas. Ar dedate ties juo papildomą akcentą?
– Dedame. Ne vien kalbant apie taškus, bet apskritai – jis yra tas generolas aikštelėje, nuo kurio prasideda daug kas. Žinome, kad jis svarbus toje komandoje. Kažkiek keistai skamba, bet pralaimėtose rungtynėse žaisdami „penki prieš penkis“ didelių problemų neturėjome. Didžiausios bėdos kilo atviroje aikštelėje, kur kiekvienas jų žaidėjas yra savaip pavojingas.
– Rungtynėse su „Lietkabeliu“ Cassiusas Winstonas trečiajame kėlinyje atsisėdo ant suolo ir nebegrįžo. Ar tai buvo rimtesnė problema, ar tiesiog pasaugojote? Ar jis pasiruošęs žaisti?
– Nusprendėme pasaugoti. Tikimės, kad žais.
– Ar po pralaimėjimo Panevėžyje treniruotėje jautėte žaidėjų reakciją?
– Nežinau, susirinkome ir treniravomės. Ta reakcija privalo būti, nes laukia svarbios rungtynės. Laimėjai ar pralaimėjai pastarąsias rungtynes – esmė, kas tavęs laukia rytoj. Jeigu kažkur atsipalaiduosi, labai greitai gausi per snapą, ką jau patyrėme Paryžiuje.
– Viešojoje erdvėje linksniuojamos pavardės, siejamos su „Rytu“. Kokio naujoko norėtumėte ir kada jo tikitės?
– Norėtume kuo greičiau, o kada atvyks – matysime. Idealaus varianto šioje sezono stadijoje negausi. Žiūrime žaidėjo, kuris šiai dienai atvykęs sugebėtų duoti reikiamus dalykus ir greičiau prisitaikytų prie komandos, o ne kad mums reikėtų taikytis prie jo.
– Kodėl kyla tokie dideli iššūkiai susirasti žaidėją? Ar nerandate reikiamos kokybės, ar lūkesčiai per dideli?
– Pažiūrėkite: jeigu 43 metų žaidėją kviečiasi Eurolygos klubas, vadinasi, su rinka kažkas nėra gerai. Pasirašyti gali ką nori, bet bet ko tikrai nesinori.
– Ar visi krepšininkai iš šios išretėjusios sudėties pasiruošę kovoti pilnu pajėgumu? Paskutiniame mače neleidote Oskaro Pleikio – ar dabar viskas gerai?
– Jeigu žaidėjas žaidžia, jis turi žaisti pilnu pajėgumu. Visi yra pasiruošę aukotis ir kovoti, o tie krūviai ir minučių išdėliojimas krenta ant trenerių pečių. O dėl Oskaro – taip, viskas tvarkoje, bus.