Eurolygos prezidentas Dejanas Bodiroga žengia į Serbijos parlamentą. Jo atstovaujamas „Studentų sąrašas – studentai laimi“ triumfavo sekmadienį vykusiuose pirmalaikiuose rinkimuose, o buvusio krepšininko pavardė minima svarstant ir aukščiausius šalies politinius postus.
Preliminariais „CeSID“ ir „Ipsos“ skaičiavimais, studentų judėjimo suburtas sąrašas surinko apie 53 proc. balsų ir turėtų užsitikrinti maždaug 140 iš 250 vietų parlamente.
Bodiroga kandidatų sąraše užėmė 24-ąją poziciją, tad tokio rezultato pakanka parlamentaro mandatui. Aleksandaras Vučičius pripažino savo politinės jėgos pralaimėjimą.
Graikijos portalas „Athletiko“ po rinkimų iškėlė klausimą, ar Eurolygos prezidentas galėtų tapti Serbijos premjeru. Vis dėlto leidinys pabrėžia, kad Bodiroga kol kas nelaikomas pagrindiniu kandidatu į šias pareigas.
Tarp galimų pretendentų minimas buvęs Serbijos centrinio banko vadovas Dejanas Šoškičius. Sąrašo pirmuoju numeriu buvo įrašytas kardiologas ir Novi Sado medicinos fakulteto profesorius Ilija Srdanovičius, tačiau tai savaime negarantuoja jam vyriausybės vadovo posto.
„Athletiko“ pažymi, kad Bodirogos kandidatūra teoriškai būtų įmanoma, jeigu jį pasirinktų rinkimus laimėjęs judėjimas ir palaikytų reikiama parlamento dauguma. Oficialiai toks sprendimas nepaskelbtas.
Tačiau Bodirogos politinės perspektyvos siejamos ir su kitu postu – šalies prezidento. Dar spalio pradžioje Londono universiteto koledžo profesorius Ericas Gordy analizėje jį ir Vladaną Džokičių įvardijo tarp dažniausiai minimų galimų studentų judėjimo kandidatų į prezidentus.
Po parlamento rinkimų šį scenarijų aptarė ir Graikijos „HuffPost“. Vis dėlto Bodirogos kandidatūra prezidento rinkimuose taip pat nėra oficialiai paskelbta.
Buvusio krepšininko įsitraukimas į politiką prasidėjo gerokai anksčiau nei rinkimų kampanija. Dar 2024 metų gruodį jis viešai palaikė protestuojančius studentus, jų veiksmus vadino protingais, oriais ir drąsiais.
Bodiroga tuomet kalbėjo apie teisingumo, teisinės valstybės ir mažiau susiskaldžiusios visuomenės poreikį. Jis taip pat akcentavo būtinybę sudaryti sąlygas jauniems žmonėms likti Serbijoje ir joje kurti savo ateitį.
Studentų protestai kilo po 2024 metų lapkritį Novi Sado geležinkelio stotyje įvykusios tragedijos. Griuvus stoginei žuvo 16 žmonių, o nelaimė paskatino masinius protestus prieš korupciją ir šalies valdžią.
Nuo 2022 metų Eurolygai vadovaujantis Bodiroga tapo vienu žinomiausių judėjimo kandidatų. Koks bus tolesnis jo vaidmuo Serbijos politikoje, kol kas neaišku.