Prieš stebuklus krečiančius „Gargždus“ krito dar vienas favoritas. Pauliaus Malašausko auklėtiniai namuose 83:80 patiesė Panevėžio „Lietkabelį“ ir įsirašė jau penktąją pergalę per septynerias rungtynes.
Po skambaus triumfo spaudos konferencijoje kalbėjęs „Gargždų“ vyriausiasis treneris Malašauskas neslėpė, jog ši akistata jam asmeniškai kainavo beprotiškai daug jėgų ir emocijų.
„Ačiū už sveikinimus. Noriu pasveikinti visą bendruomenę – mieste visada vyksta šventė, kai žaidžia „Gargždai“. Mano žinutė sirgaliams: nesustokite, palaikykite mus ir tikėkimės, kad tų pergalių bus dar daugiau.
Man asmeniškai tai buvo be galo emocingos rungtynės, slėpiau labai daug emocijų savyje. Dabar jaučiuosi net emociškai išsekęs. Tačiau nugalėjome tikrai stiprią, gerai treniruojamą komandą, kuri puikiai žaidžia Europoje, ir tuo labai džiaugiamės“, – pradėjo Malašauskas.
– Kas labiausiai lėmė šią pergalę? Rungtynių startas susiklostė puikiai, tačiau vėliau „Lietkabelis“ ėmė demonstruoti raumenis.
– Rungtynių pradžioje žaidėme savo krepšinį – agresyvi gynyba, kamuolių perėmimai, greitas puolimas. Vėliau mus varžovai įvėlė į pozicinį žaidimą, o prieš „Lietkabelį“ taip žaisti yra nepaprastai sunku. Tas klampumas mums nėra pranašumas, todėl buvome įstrigę. Net tie šeši taškai, kuriais jie pirmavo, atrodė lyg 15 ar 20 taškų. Visgi pabaigoje pavyko pagreitinti žaidimą, grįžti prie to, ką mokame geriausiai, ir mačas pakrypo į mūsų pusę.
– Beveik tris sezonus dirbote Nenado Čanako asistentu „Lietkabelyje“. Kiek tai, kad puikiai pažįstate šios komandos virtuvę iš vidaus, padėjo rengiantis rungtynėms?
– Tai padėjo, bet visą komandos paruošimą atliko Vidas Ginevičius. Jam nebuvo lengva, nes „Lietkabelis“ – netradicinė komanda su galybe užtvarų be kamuolio, juos sunku analizuoti.
Man asmeniškai buvo lengviau, nes daug ką žinojau, bet kartu pas juos yra naujų žaidėjų, prie kurių treneris puikiai prisitaiko. Pasakyti, kad žinojau viską, negaliu, tačiau Ginevičiui paruošti varžovų skautingą tikrai nebuvo lengva užduotis.
– Sezono starte jau nuskinta nemažai skambių pergalių prieš grandus. Kuri iš jų buvo pati saldžiausia?
– Galima išskirti pirmąją pergalę prieš „Šiaulius“, nes ji nuėmė spaudimą. Tačiau Klaipėdos kraštas ir visas šis regionas mums yra nepaprastai svarbus. Be to, komanda dar niekada nebuvo laimėjusi Vilniuje – ten triumfuoti taip pat buvo be galo smagu. Bet iš esmės nugalėti Europos taurių turnyruose žaidžiančias komandas yra nerealus jausmas. Po tokių rungtynių gali būti kaip roko žvaigždės, todėl mes tiesiog tuo mėgaujamės. Negalime priprasti prie šių pergalių, privalome jomis džiaugtis. Esame underdogai, toks mūsų mentalitetas.
– Langstonas Wilsonas susižeidė koją. Vėliau grįžo, bet po ilgosios pertraukos aikštelėje nebepasirodė. Kokia jo būklė?
– Per ilgąją pertrauką jam perteipavo koją. Žinant rungtynių eigą ir tai, kad antradienį mūsų laukia kitas mačas, mano galvoje buvo mintis jį pasaugoti. Vėliau paaiškėjo, kad jam iš tiesų nėra labai gerai ir jis tęsti susitikimo nebūtų galėjęs. Kokia situacija bus toliau – pamatysime, dabar galime tik spėlioti.
– Vėl nuostabios Jaquano Carloso rungtynės – surinko dvigubą dublį ir atliko 11 rezultatyvių perdavimų. Kur yra šio žaidėjo lubos?
– Tai yra spėliojimai ir spekuliacijos. Jam 24-eri, jis jaunas ir turi viską, ko reikia aukštam lygiui, o kaip viskas susiklostys – pamatysime. Esu jo fanas, sekiau jį dar praėjusiais metais, nors net negalvojau, kad žais taip gerai. Viskas priklausys nuo to, kaip jis pats atsiduos darbui ir ar išliks sveikas. Tačiau duomenis žaisti pačiame aukščiausiame lygyje jis tikrai turi.