Galingą trigubą dublį (27 tšk., 19 atk. kam., 10 rez. perd.) surinkęs Domantas Sabonis neišgelbėjo Sakramento „Kings“ nuo antrojo pralaimėjimo NBA starte – 120:128 nusileista Portlando „Trail Blazers“. Po susitikimo spaudos konferencijoje kalbėjęs lietuvis išskyrė pražūtingą trečiojo kėlinio pradžią, negailėjo pagyrų naujokui Dariusui Acuffui bei atvirai pasidalijo emocijomis apie sugrįžimą į aikštelę po traumos.
„Aišku, šiandien demonstravome didesnį kovingumą bei intensyvumą tiek puolime, tiek gynyboje. Tačiau trečiajame kėlinyje jie pradėjo atkarpa 10:0, ir tai iškart įstūmė mus į labai sunkią situaciją. Be to, per visas rungtynes turėjome gynybinių klaidų, kurias patys galėjome kontroliuoti. Jei būtume jų išvengę, rezultatas būtų kitoks“, – teigė Sabonis.
– Dariusas Acuffas antroje rungtynių pusėje sužaidė tiesiog beprotiškai – pelnė 22 iš savo 33 taškų. Kiek jūsų tandemas gali padėti vienas kitam atskleisti geriausias savybes aikštelėje?
– Jis yra labai protingas, aukšto krepšinio intelekto įžaidėjas. Gali ir atlikti perdavimą, ir pataikyti, moka kontroliuoti žaidimo tempą. Mano darbas – atlaisvinti jį užtvaromis ir stengtis palengvinti jam gyvenimą aikštėje. Jis atlieka puikų darbą. Šiandien atėjo ir atsitiesė po praėjusių rungtynių, didžiuojuosi juo. Tiesiog mums reikėjo iškovoti pergalę.
– Paminėjai agresyvų startą. Kiek tas tonas priklausė nuo tavęs paties? Atrodei labai užsivedęs jau nuo pradžių.
– Taip. Žinau, kad pirmose rungtynėse vyrukai nepataikė metimų, todėl šįkart buvau susikoncentravęs į tai, kad sukurčiau visiems lengvų progų: išvesčiau prie baudų metimų linijos, leisčiau pamatyti įkrintantį kamuolį. Ir matėte – visi pajautė ritmą, ėmė atakuoti su pasitikėjimu, o tada mes ir esame geriausi.
– Viskas tarsi susivedė į trečiąjį kėlinį. Kiek tai nuvylė ir ką pamatėte iš savo pusės?
– Buvo sunku. Per pirmąsias 2–3 minutes praleidome spurtą 0:10, o vėliau per visą kėlinį leidome jiems pataikyti daug tritaškių. Pridarėme smulkių klaidų ir tiesiog nebesugebėjome išlipti iš tos duobės.
– Per rungtynes ir treniruotėse daug kalbiesi su Dariusu. Kokią žinutę jam siunti aikštelėje?
– Stengiuosi palaikyti jo pozityvumą, kad išliktų teigiamai nusiteikęs ir toliau mestų metimus. Kalbamės apie skirtingas varžovų gynybos sistemas: sakau, ką matau aš, jis prieina ir pasako, ką mato pats, ir taip tiesiog papildome vienas kitą.
– Trečiajame kėlinyje praleidote didelį varžovų spurtą, bet vėl sugebėjote atsakyti savo kovingumu. Ar tai yra dalykas, ant kurio galima statyti komandos žaidimą ateityje?
– Vienareikšmiškai. Tą patį padarėme prieš „Clippers“, tą patį padarėme ir šiandien, bet to neužteko pergalei pasiekti. Štai kodėl negalime patys savęs įstumti į tokias padėtis.
– Ką reiškia grįžti po traumos ir vėl rinkti trigubus dublius tokiame lygyje?
– Jausmas nuostabus. Esu be galo dėkingas. Vaikai stebi, žmona irgi yra tribūnose. Per visą savo karjerą man niekada nebuvo atlikta operacija, tad praleisti tiek daug laiko be krepšinio tikrai buvo sunku. Myliu sirgalius, komandos draugus, visą trenerių štabą – jie priverčia mane jaustis nepakartojamai.
– Minėjai gynybines klaidas, kurios pakišo koją. Kokie epizodai labiausiai įstrigo?
– Tiesiog smulkmenos gynybos schemose: neatitverti žmonės kovoje dėl atšokusių kamuolių puolime, pagalba iš silpnosios pusės, mano paties gynyba prie lanko. Mažos detalės, kur tikrai galėjome varžovams gerokai labiau apsunkinti reikalus. Rungtynes lėmė keli taškai, tad šie epizodai tikrai galėjo pakreipti baigtį į kitą pusę.