Kauno „Žalgiriui“ Eurolygoje 105:85 įveikus Vilerbano ASVEL, Tomas Masiulis pasidžiaugė žaidėjų reakcija į sunkų laikotarpį, tačiau perspėjo dėl po pertraukos suprastėjusios gynybos.
„Blogiausia būtų, jei netikėtume. Tuomet matysiu, kad man čia ne vieta. Žaidėjai bando tikėti. Einame iš rungtynių į rungtynes“, – spaudos konferencijoje kalbėjo „Žalgirio“ treneris.
Strategas taip pat aptarė Keenano Evanso sugrįžimą, Jono Valančiūno vaidmenį ir paaiškino, kodėl arenoje nebuvo Nigelio Williamso-Gosso.
— Kokios mintys po rungtynių?
— Mums reikėjo šios pergalės. Pirmas kėlinukas buvo geras gynyboje. Antroje pusėje norėjau solidesnės gynybos, bet turbūt sunku gintis, kai taip renki taškus. Norėtųsi išspręsti šiuos dalykus. Jie beveik pusę taškų surinko greitajame puolime. Turime kur tobulėti.
— Koks jausmas buvo prieš rungtynes?
— Negalvoji, kas bus ar nebus. Bandai daryti savo darbą ir viskas. Supranti, kur esi, koks čia spaudimas. Nori nenori, bet visa tai jauti. Nėra lengva, bet nei aš pirmas, nei paskutinis. Koncentruojuosi į tai, ką galiu pakeisti, į komandos paruošimą taip, kaip aš įsivaizduoju.
— Kaip matote Evanso įvedimą į komandą?
— Visų pirma – jo lyderystė. Aš jo nesu treniravęs, bet, kiek girdėjau, jis yra tikras lyderis. Ir rūbinėje pakels dvasią. Kaip įžaidėjas jis padės įtraukti aukštaūgius į žaidimą. Jis padės mums žaisti taip, kaip norime.
Nesitikime, kad jis žais 30 minučių ir temps komandą. Bet kartais reikia ramybės ir to norisi iš jo. Jis žino klubą, organizaciją, todėl jam bus lengviau.
— Ar rinkoje buvo žiūrimi ir kiti variantai?
— Kažkiek buvo, bet norėjosi, kad žmogus žinotų, kur atvažiuoja ir kas čia vyksta. Taip pat ir mes jį žinome. Tai saugiausias pasirinkimas, kol neturime Williamso-Gosso.
— Kaip apibendrintumėte pastarąją savaitę?
— Nieko naujo nepasakysiu. Išgyveni dėl to, kaip komanda žaidžia, kaip niekas nesiklijuoja. Atrodo, bandai, darai. Sunku, bet turėjome pokalbių su žaidėjais. Malonu, kad jie reaguoja. Jie bando tikėti tuo, ką mes darome.
Blogiausia būtų, jei netikėtume. Tuomet matysiu, kad man čia ne vieta. Žaidėjai bando tikėti. Einame iš rungtynių į rungtynes.
— Kaip pavyksta išryškinti Valančiūno vaidmenį?
— Šiandien rungtynės gerai parodė. Prieš vienus žaidėjus jis tinka, prieš kitus yra kitaip atakuojamas. Tai normalu. Turime prisitaikyti, taip pat ir gynyboje.
Jis pats supranta, kad čia kitoks krepšinis. Čia kiekviena ataka – kaip lemiama. Jam gal kartais atrodo, kad viena ar kita ataka – nieko tokio. Bet jis bando tobulėti, klausyti, eiti į priekį. Tikimės, kad kuo toliau, tuo bus geriau.
— Kaip vertinate Maodo Lo ir Sabeno Lee progresą?
— Lee praleido visą pasirengimą. Jis dvi savaites su komanda ir pradeda jausti. Tokių rungtynių kažkiek reikėjo. Jis tikrai žengia į priekį. Pamatėme, kad gali pristatyti kamuolį ten, kur norime.
Lo ir anksčiau išsimesdavo savo metimus, tik nepataikė. Tuomet prasideda abejonės. Žinome, ką jis gali, ir šiandien tai parodė.
— Kiek ši pergalė maskuoja problemas?
— Nėra taip, kad mes nekovojame. Man šiandien nepatiko, kad antroje pusėje pradėjome žaisti puolimu. Leidome jiems pelnyti 51 tašką. Kitose rungtynėse būsime nubausti ir vėl sėdėsime nuleidę galvas.
Trečiame kėlinyje reikia dar daugiau spausti. Tokiame lygyje negali būti atsipalaidavimo. Turime tuos dalykus išgyvendinti. Kai tai nepavyksta, galvoji, kad kažką blogai darai.
— Kaip sekasi valdyti žaidėjų ego?
— Bandome. Kai prasideda pralaimėjimai, viskas išlenda. Bandome suprasti. Valančiūnas irgi supranta, kad jo lyderystės reikia ne tik taškais. Ir treniruotėse, ir kai nesiseka, reikia palaikyti. Jis tai daro, todėl smagu. Ir kiti žaidėjai stengiasi. Bandome taisyti.
— Kaip vertinate trims žaidėjams tenkantį krūvį priekinėje linijoje?
— Tą patį ir praėjusiais metais šnekėjome, bet gerai gavosi. Taip, iš Mareko Blaževičiaus norisi daugiau, ir jis pats tai supranta. Atrodo, jam niekada netrūkdavo pasitikėjimo, bet dabar atrodo jį praradęs. Turime rasti, kas geriausia komandai.
— Šios rungtynės buvo labiau apie taktiką ar psichologiją?
— Iš mano pusės vis tiek apie taktiką, apie tai, kaip norime gintis. Jei nuimtume tas greitas atakas, savoje aikštės pusėje viskas gerai veikė. Norisi, kad visada žaistume 100 procentų. Atrodo, turime 15 taškų persvarą ir atsipalaiduojame.
— Turėsite 16 žaidėjų. Ar svarstote kažką skolinti į Londoną?
— Apie tai net negalvojau. Visi yra reikalingi, turime po trejas rungtynes per savaitę. Visiems reikia rasti laiko, ir tikiu, kad rasime.
— Kodėl Williamso-Gosso nebuvo arenoje?
— Sirguliuoja. Daktarai nenorėjo, kad būtų šalia komandos.
— Kaip vertinate skandalą Graikijoje?
— Negaliu vertinti, bet treneriui tokie dalykai yra patys skaudžiausi, jei kažkas vyksta po stalu. Tu ruošiesi, o pasirodo, kad kai kurie dalykai nuo tavęs nepriklauso.