Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Tomas Masiulis prieš artėjančią Eurolygos akistatą su Vilerbano ASVEL atvirai kalbėjo apie komandos stringantį puolimą, sklindančius gandus dėl Keenano Evanso bei Nigelio Williamso-Gosso traumą.
Prieš atsakydamas į žurnalistų klausimus, strategas pirmiausia pabrėžė būtinybę atsigręžti į pačių žalgiriečių demonstruojamą krepšinį ir išskyrė būsimų varžovų greitį.
„Visų pirma, turbūt reikia pradėti nuo mūsų pačių, o ne apie varžovą, nes tikrai nedemonstruojame to žaidimo, kokio iš mūsų tikimasi, ir mes patys tą suprantame. Turime būti kantresni puolime, daugiau dalintis kamuoliu, labiau surasti savo žmones, tad privalome ieškoti savo žaidimo. O šnekant apie varžovus – jie tikrai žaidžia aukštu tempu. Tai fiziška komanda, daug meta tritaškių, turi nemažai derinių metikams, tad laukia sunkus varžovas.“
– Vakar pasirodė du pranešimai: pirmasis – apie galimą Keenano Evanso sugrįžimą į „Žalgirį“, antrasis – kad Nigelio Williamso-Gosso trauma rimtesnė ir jis nežais apie mėnesį. Ką galite pasakyti apie šias naujienas?
– Šiai dienai turime tuos žaidėjus, kuriuos turime, ir koncentruojuosi į rungtynes su jais. Kitų naujienų tikrai neturiu daug ir kol kas nieko negaliu pasakyti – čia Evanso atveju. O Williamsui-Gossui darys tyrimus. Nežinau, žurnalistai tuos terminus kartais žino geriau nei aš. Daktarai sako, kad dar bus atliekami papildomi tyrimai ir viskas paaiškės.
– Jei informacija pasitvirtintų ir Williamso-Gosso nebūtų mėnesį (bent septynerias artimiausias Eurolygos rungtynes), ar norėtumėte papildymo ir ar tiktų būtent Evansas?
– Matome visi, kad stringame toje pozicijoje. Tokio papildymo visą laiką gal norėtųsi, kad tas žaidimas ir kitiems krepšininkams taptų lengvesnis. Bet vėlgi – šiai dienai koncentruojamės į rytojaus rungtynes ir ta tema daug diskutuoti dabar nenorėčiau.
– ASVEL yra tarp daugiausiai taškų pelnančių, bet tuo pačiu ir daugiausiai praleidžiančių komandų. Kur matote jų silpnybes ir kaip reikėtų juos atakuoti?
– Jie daug įmeta ir daug praleidžia būtent todėl, kad žaidžia labai aukštu tempu – atsiranda kur kas daugiau atakų, jie nori greitai mesti tritaškius ir patys labai greitai bėga. O mes puolime turime patys susikurti progas. Kaip ir minėjau, stringame jas kurdamiesi, kartais nežinodami, ką žaidžiame. Ne visi žaidėjai kartu žino tą patį, ką tuo metu žaidžiame aikštelėje. Čia prarandame nemažai atakų, todėl turime būti kantresni, bandyti ieškoti persvaros greitame puolime, o tam nepavykus – ilgiau įžaisti kamuolį. Tos kantrybės mums kartais pritrūksta.
– Pagal statistiką „Žalgiris“ yra prasčiausiai dvitaškius metanti ir viena dažniausiai klystančių komandų Eurolygoje. Ar tai minėto kantrybės trūkumo pasekmė?
– Dėl dvitaškių – tai galbūt metimų selekcija. Keli metimai tikrai buvo tokie, kuriuos, atrodo, privalėjome įmesti, bet nepataikėme. Čia nieko negali kaltinti, bet kad dvitaškius norisi mesti geresniu procentu – faktas, nes tada ir taškų įmesi daugiau. O klaidos… Nemažai jų būna sunkiai paaiškinamų, kai tiesiog išmetame kamuolį į užribį bandydami paduoti dideliam žmogui ar panašiai. Tai galbūt labiau susižaidimo trūkumas, nepakankamas komandos draugų stipriųjų savybių žinojimas. Be to, kai kurie krepšininkai žaidžia ne savo pozicijose, tad kažko smarkiai iš jų reikalauti irgi sudėtinga. Taip tos klaidos ir susideda.