Naują erą pradėjusio Vilniaus „Ryto“ 2026-2027 m. sezono startas kol kas neatrodo itin įtikinančiai. Nors pasirodymą FIBA Čempionų lygoje vilniečiai pradėjo sunkia pergale 82:73 prieš Baku „Sabah“, antrosios rungtynės Prancūzijoje baigėsi itin skaudžiu pralaimėjimu – Nedo Pacevičiaus auklėtiniai 65:93 nusileido Nantero „Nanterre 92“ ekipai.
Laidoje situaciją sostinės klube aptarę krepšinio ekspertai Martynas Gecevičius ir Jonas Bružas negailėjo kritikos „Ryto“ gynybai, žaidėjų pastangoms ir atkreipė dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduria naujasis vyriausiasis treneris.
Gecevičius laidoje „O, Sportas“ pabrėžė visiškai netikėtą varžovų dominavimą ir privardijo krūvą mačo statististikos anomalijų.
„Tokių skaičių nematęs, reikėtų gerai paieškoti kažko panašaus. Varžovai padarė tik 2 klaidas ir atliko 26 rezultatyvius perdavimus, surinko 33 taškus antraisiais šansais, 60 taškų – iš baudos aikštelės. Tai yra visiškos anomalijos, tokių dalykų nebūna. Ir dar tritaškių pataikė tik 8 iš 35. 24 atkovoti kamuoliai puolime – jie tiesiog kartojo metimus tol, kol įmesdavo“, – stebėjosi Gecevičius.
Griežtų epitetų rungtynėms negailėjo ir Bružas, išskyręs dar vieną statistinį paradoksą.
„Rytas“ pralaimėjo 30 taškų, nors metė 31 baudą, kai varžovai jų atliko tik 4… Ir šios komandos biudžetas yra bent dvigubai mažesnis už „Ryto“. Taip pralaimėti tiesiog negali. Tai yra absurdas.“
Anot Gecevičiaus, vilniečiai susiduria su problemomis, panašiomis į tas, kurios kamuoja Kauno „Žalgirį“ – jiems trūksta atletiškumo po krepšiu, o gynėjų žaidimas nėra stabilus.
„Energija ir noras. Pasikartosiu, kad tokie skaičiai yra tiesiog sunkiai suvokiami. Man „Žalgirio“ ir „Ryto“ problemos atrodo panašios – žaisti krepšinį be atletiškų aukštaūgių yra sunku. „Rytas“ apskritai sezono pradžioje turi daug bėdų su varžovų atkovotais kamuoliais puolime ir neatsitvėrimais, – dėstė M. Gecevičius. – Taip, nebuvo Gyčio Masiulio, bet nežinau, ar jis gali pagelbėti šioje vietoje.
Ricky Lindo su Kay Bruhnke šoka, bet gavę kontakto atrodo visai kitaip. Aišku, problemos slypi ne vien gynyboje, bet ir puolime. Cassiusas Winstonas tai formoje, tai ne formoje. Jeigu tą pačią dieną nepažaidžia Winstonas ir Michaelas Devoe, tada atsiranda problemų ir puolime. Klaustukų tose rungtynėse buvo labai daug. Prieš „Šiaulius“ kažkiek atsigavo, bet taip atrodyti Čempionų lygoje… Labai netikėta, kad „Rytas“ taip leido save sudaužyti.“
Bružas savo ruožtu suabejojo žaidėjų nusiteikimu ir iškėlė prielaidą, kad tai gali būti susiję su jų pasitikėjimu naujuoju komandos treneriu.
„Nusiteikimas kol kas yra šio dar trumpo sezono problema. Nežinau, kodėl. Paprastai taip būna, kai žaidėjai nelabai tiki treneriu. Tada jie ateina taip tarsi puse kojos ir gynyboje tai labai jaučiasi.
Gynyba prieš „Nanterre“ ir prieš Xavierą Castanedą buvo ne gynyba, o imitacija, – rėžė J. Bružas. – Galvojau, kad Devoe tikrai geriau ginasi. Kai nori gintis, jis tą daryti gali, bet jeigu jis nenori, tada išvis nesigina, nebūna net bandymų ar imitacijos. Dabar „Rytas“ net LKL po pirmų trejų rungtynių turi blogiausią gynybos reitingą.“
Anot analitiko, kai puolime trūksta išskirtinio talento, prasta gynyba tampa dar didesne problema.
„Talento puolime nėra tiek jau daug. Su Martynu jau kalbėjome, kad „Rytui“ reikėtų dar vieno geresnio kūrėjo. Bet tada nori bent jau daugiau gynybos. Ir iš pagalbinių žaidėjų nori daugiau pastangų. „Rytas“ tiesiog negali turėti blogiausio gynybos reitingo LKL su tokia sudėtimi ir tokiais dydžiais. Paprasčiausias faktas, kad nėra pakankamai pastangų. Manau, kad tie žaidėjai gali gintis geriau, nei tą daro dabar. Kodėl to nėra? Atsakymo neturiu“, – stebėjosi Bružas.
Galiausiai ekspertas įvertino, ar dabartinės problemos gali būti susijusios su Pacevičiaus taktiniu braižu. Jis prisiminė ir trenerio užpraeito sezono patirtį prie Vilniaus „Wolves“ vairo, kuomet už jo pakeitė Kęstutį Kemzūrą.
„Nepasakyčiau, kad Pacevičius yra tik puolimo treneris, bet, aišku, „Wolves“ ten buvo labai trumpa atkarpa. Jis komandą perėmė pačioje sezono pabaigoje, kai ji jau visą sezoną buvo ruošta Kemzūros. Tada jis komandai labai tiko ir viską labai gerai užbaigė, bet aš negaliu to labai vertinti, nes tos aplinkybės buvo kitokios. Vienas reikalas treneriui perimti komandą sezono gale ir visai kitas bandyti diegti savo taisykles nuo sezono pradžios, išsireikalauti pagrindinių principų.“