Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Tomas Masiulis po antrojo skaudaus pralaimėjimo per Eurolygos dvigubą savaitę prisiėmė visą atsakomybę už prastą komandos žaidimą, atsiprašė sirgalių, įvertino Jono Valančiūno situaciją ir paaiškino stringančio puolimo priežastis.
Strategas spaudos konferenciją pradėjo atsiprašymu sirgalių ir pripažino, kad komandoje vyksta nerimą keliančių dalykų.
„Pirmiausia noriu pasveikinti „Anadolu Efes“ – jie šiandien buvo gerokai geresni už mus. Taip pat noriu atsiprašyti mūsų aistruolių dėl to, kaip atrodo mano komanda. Turiu prisiimti visišką atsakomybę už tai, kaip mes žaidžiame. Su mūsų komanda kažkas negerai“, – tiesiai šviesiai rėžė Masiulis.
– Pirmoje mačo pusėje per 16 minučių praleidote 40 taškų, Stambule – 50. Ko labiausiai pasigendate gynyboje?
– Skaičiai viską ir rodo – trūksta gynybos, agresyvumo, fiziškumo. Matyt, nesugebu to išsireikalauti. Turiu ir pats į save pasižiūrėti, kad kažko nepadarau iki galo, nesugebu prie žaidėjų prieiti.
– Valančiūnas per dvigubą savaitę atliko vos 9 metimus. Kaip ketinate spręsti šią problemą?
– Norime kelti šį skaičių, bandome žaisti, bet varžovai mus išstumia ir mes nesugebame jam paduoti kamuolio. Dėl to ir jis pats nervinasi, ir mums sustoja žaidimas, kurį norime matyti. Reikia kurti daugiau situacijų. Matome šią problemą, bandome galvoti, kaip ją spręsti, bet ne viskas išeina. Žinoma, norime jam duoti žymiai daugiau perdavimų.
– Puolimas iš šono vėl atrodė labai statiškas. Kokia buvo pagrindinė rungtynių plano idėja ir kodėl ji nesuveikė?
– Pirmame kėlinyje viską bandėme spręsti iš pirmos opcijos – po vieno „du prieš du“ iškart norėjome užbaigti atakas. Taip per lengvai atidavėme jiems pranašumą, o tada atsiranda abejonės. Idėja buvo judinti kamuolį iš vienos pusės į kitą, veržtis, dalintis, tačiau pirmoje pusėje visiškai nesidalinome. Padarėme klaidų lygioje vietoje. Nigelo ir Sabeno situacijos žinomos, bet nenoriu teisintis. Aš nesugebėjau priversti kamuolio judėti.
– Įžanginiame žodyje minėjote, kad su komanda kažkas yra ne taip. Ar tai pastangų trūkumas, ar plano nevykdymas?
– Tikrai ne, visi nori. Tačiau kai būna sunku, pasimato tikrasis veidas. Neapeliuoju į žaidėjus – apeliuoju į save, kad kažką ne taip padariau ar ne taip pasakiau, jog vieni kitų nesupratome. Gynyboje prasileidome taškų iki pražangų ribos – vadinasi, nesugebėjau išsireikalauti pražangos, o nepadaręs baudos žaidėjas galbūt turėtų būti keičiamas. Prisiimu didelę atsakomybę už šį pralaimėjimą ir už tai, kaip atrodome.
– Ar turite aiškų planą, kaip keisti žaidimą ir bendravimą?
– Idėjų yra, bet nenoriu dabar daug šnekėti.
– Williamso-Gosso sugrįžimas nebuvo per ankstyvas?
– Jis buvo pasveikęs. Jei būtų forsuojama, jis būtų žaidęs jau prieš „Fenerbahče“.
– Kiek Ąžuolo Tubelio kelio problemos riboja jo ir visos komandos žaidimą?
– Ribojo tiek, kad nežaidėme taip, kaip norėjome. Visi esame nepatenkinti. Kaip buvęs žaidėjas puikiai suprantu nusivylimą, kai nesiklijuoja žaidimas ir nevaikšto kamuolys. Ąžuolas žaisti gali, bandome jį pasaugoti, kada yra galimybė, bet didžiausias nusivylimas kyla dėl mūsų komandinio žaidimo.
– Williamsas-Gossas trečiajame kėlinyje sužaidė tik trumpą atkarpą ir nebepasirodė. Ar tai buvo atsargumo priemonė, ar atsinaujino trauma?
– Pažiūrėsime, daktarai pasakys. Dabar nieko negaliu komentuoti, tai ne man skirtas klausimas.