Eurolygos ketvirtajame ture Atėnų „Panathinaikos“ savo žiūrovų akivaizdoje 92:74 užtikrintai nugalėjo Šarūno Jasikevičiaus treniruojamą Stambulo „Fenerbahče“ ir pratęsė nepriekaištingą sezono startą (4-0).
Po rungtynių spaudos konferencijoje kalbėjęs Atėnų ekipos strategas Željko Obradovičius džiaugėsi auklėtinių žaidimu gynyboje ir komandine dvasia, taip pat šiltai atsiliepė apie bičiulį Jasikevičių bei jo įteiktą dovaną.
„Manau, kad šį vakarą buvome labai rimtai nusiteikę. Žaidėme agresyviai gynyboje, pamatėme savo komandos kokybę. Žinoma, „Fenerbahče“ niekada nepasidavė – matėte, kaip jie kovojo iki paskutinių sekundžių, net paskutinę minutę spaudė, rengė spąstus. Tačiau mes gynyboje buvome labai geri.
Viena iš mūsų problemų buvo jų atkovoti kamuoliai puolime, bet apskritai žaidėjai buvo susikaupę. Žinoma, matome statistiką, tačiau svarbiausias dalykas, kurį noriu išskirti – komandinė dvasia. Skaičiai ne visada atspindi didžiulį darbą ir toną, kurį kai kurie krepšininkai užduoda aikštėje. Sveikinu žaidėjus ir visus atvykusius, o Šarui linkiu kuo geriausios kloties ateityje“, – dvikovą apibendrino Obradovičius.
Paklaustas, kiek dabartinis „Panathinaikos“ žaidimas atitinka jo viziją, serbas pabrėžė įtemptą rungtynių tvarkaraštį.
„Sezonas vos prasidėjo, sužaidėme tik keturis mačus, o grafikas yra beprotiškas. Rytoj laukia treniruotė, šeštadienį žaidžiame lygoje, kita savaitė Eurolygoje vėl bus dviguba. Rungtynių labai daug, tačiau esu laimingas matydamas, kad žaidėjai yra susikaupę ir mėgaujasi krepšiniu. Šiandien turėjome krepšininkų, kurie sužaidė nuostabias dešimt minučių atkarpas, kiekvienas įnešė savo indėlį, ir tai padarėme prieš vieną stipriausių Europos komandų.“
Galiausiai Obradovičius su šypsena pakomentavo iš Jasikevičiaus gautą dovaną – žalią kaklaraištį.
„Visi žinote, kad mus su Šaru sieja ypatingas ryšys. Aš myliu šį vyruką, mes kartu praleidome daug metų. Jis atlieka neįtikėtiną darbą. Jis visada dirbo nuostabiai – „Žalgiryje“, „Barcelonoje“, dabar „Fenerbahče“. Jis pajuokavo pasakydamas, kad tai buvo pirmas kartas, kai pamatė mane be kaklaraiščio, todėl padovanojo gražų žalią kaklaraištį. Ką čia bepridursi – toks jau tas Šaras. Noriu jam padėkoti ir, nieko neprižadėdamas, galiu pasakyti, kad noriu jam ką nors paruošti, kai žaisime jų aikštelėje.“