Ateities Eurolyga: lygos akcininkai renkasi tarp plėtros ir NBA pasiūlymo

O, Sportas!
Autorius
4 min skaitymo trukmė
Chusas Bueno. Euroleague, Osportas.lt

Šį pirmadienį ir antradienį (spalio 5–6 d.) Šiaurės Italijoje, prabangioje viloje prie Como ežero, vyksta neeilinis ir, ko gero, svarbiausias Europos krepšinyje pastarojo dešimtmečio susitikimas. Po jo turėtų paaiškėti, kokią kryptį pasirinks Eurolyga.

13 klubų-savininkų (įskaitant Kauno „Žalgirį“) spręs, kokiu keliu pasuks Europos krepšinis: bus patvirtintas perėjimas prie NBA stiliaus franšizių sistemos su lygos plėtra arba bus atsigręžta į pačios NBA pateiktą bendradarbiavimo bei lygos perėmimo pasiūlymą.

Svarstymų svarbą įrodo ir tai, kad į susitikimą atvyko aukščiausio lygio klubų vadovai. Pavyzdžiui, „Barcelona“ delegacijai nusprendė asmeniškai vadovauti pats klubo prezidentas Joanas Laporta, nors iš pradžių planavo siųsti žemesnio rango vadovus

Kaip praneša Serbijos žiniasklaidos gigantas Mozzart Sport ir specializuotas Ispanijos portalas Encestando, pirminis ir pagrindinis Eurolygos vadovybės (su vykdomuoju direktoriumi Chusu Bueno priešakyje) tikslas – patvirtinti plėtros planą. Pagal jį, nuo 2027–2028 m. sezono Eurolyga išsiplėstų iki 24 dalyvių.

Siekdama šio tikslo, Eurolyga planuoja visiškai panaikinti iki šiol egzistavusias ilgalaikes A licencijas ir pereiti prie nuolatinių franšizių modelio. Prie dabartinių 13 lygos akcininkų turėtų prisijungti 8 naujos franšizės.

Kova dėl šių 8 vietų yra milžiniška – paraiškas oficialiai pateikė net 13 klubų: Belgrado „Partizan“, Belgrado „Crvena Zvezda“, „Dubai BC“, Tel Avivo „Hapoel“, Jeruzalės „Hapoel“, Bolonijos „Virtus“, Valensijos „Valencia Basket“, „Paris Basketball“, Londono „London Lions“, Napolio „Napoli Basket“, Salonikų „Aris“, PAOK ir „Roma Maxima“.

Encestando šaltinių teigimu, kiekviena nauja franšizė lygai turėtų sumokėti nuo 50 iki 90 mln. eurų mokestį, o tai dabartiniams akcininkams garantuotų mažiausiai 900 mln. eurų finansinę injekciją artimiausiais metais. Serbų žiniasklaida prideda, kad bendros investicijos per penkerius metus viršytų 3,2 mlrd. eurų.

Nors oficialioje darbotvarkėje dominuoja vidinė Eurolygos plėtra, užkulisiuose bus garsiai diskutuojama apie NBA projektą Europoje. Pasak graikų Eurohoops ir italų La Gazzetta dello Sport, NBA neseniai pateikė oficialų bendradarbiavimo su Eurolyga pasiūlymą. Šiame posėdyje nedalyvauja nei NBA, nei FIBA atstovai, tačiau jų interesai bus aptarti.

JAV krepšinio milžinė jau seniai deklaruoja norą nuo 2027 m. rudens paleisti „NBA Europe“ lygą su 16 komandų didžiuosiuose Europos miestuose (Londone, Paryžiuje, Romoje, Madride, Barselonoje ir kt.). Kai kurie klubai, pavyzdžiui, futbolo struktūrai priklausanti „Barcelona“, mato didelį finansinį potencialą – amerikiečių investuotojai siūlo pilnai finansuoti naujų arenų statybas (pvz., Barselonos „Palau Blaugrana“) mainais į ilgalaikį valdymą.

Vis dėlto dauguma Eurolygos klubų į šį pasiūlymą žiūri skeptiškai. Europos krepšinio vadovai ilgus metus investavo savo lėšas ir kūrė dabartinį produktą. Mažai tikėtina, kad jie sutiktų perleisti teises bei valdymą amerikiečiams, ypač kai finansinė Eurolygos situacija stabilizuojasi.

Be to, NBA pasiūlymas neatrodo pakankamai finansiškai solidus, kad lygos akcininkai sutiktų su tuo, kad Eurolyga būtų panaikinta ar absorbuota.

Derybos vyks už uždarų durų visą pirmadienį, o lemiamas akcininkų balsavimas numatomas antradienį. Jei klubai išliks vieningi ir patvirtins Bueno plėtros planą, Eurolyga apsaugos savo pozicijas ir pati diktuos krepšinio madas Europoje.

Jei vienybės pritrūks, Europos krepšinis gali suskilti į du konkuruojančius frontus, nes NBA yra pasiryžusi savo lygą Europoje kurti net ir jei Eurolyga apsispręstu eiti savu keliu.

Pasidalinti