Kauno „Žalgirio“ dviguba Eurolygos savaitė baigėsi skaudžiu smūgiu – Tomo Masiulio auklėtiniai po dramatiškos nesėkmės prieš Pirėjo „Olympiacos“ (91:93) išvykoje 78:82 nusileido ir „Paris Basketball“ krepšininkams. Apžvalgininkas Algimantas Bružas išsamiai įvertino kauniečių žaidimo spragas Prancūzijos sostinėje, atkreipdamas dėmesį į chaotiškus Carseno Edwardso sprendimus, didžiulį kūrėjų deficitą bei Jono Valančiūno problemas susidūrus su greitu Paryžiaus komandos krepšiniu.
Carseno Edwardso prigimtis: atgaivino, o vėliau pats ir numarino
Vienu ryškiausių mačo akcentų tapo 22 metimus iš žaidimo atlikusio amerikiečio Edwardso (4/10 dvit., 3/10 trit., 19 tšk.) pasirodymas – gynėjas sugebėjo timptelti komandą į priekį 8 taškais iš eilės jai atsiliekant 60:65, visgi rungtynių pabaigoje neapgalvoti jo sprendimai, pasibaigę netikliais metimais ir žiauriu bloku, „Žalgirį“ galiausiai nuskandino.
„Edwardsas… Atsiminkime tą aštuonių taškų atkarpą. Prasideda kita ataka ir iškart aišku, kad jis vėl mes į krepšį. Ten mesti nereikėjo, buvo galima priimti kitą sprendimą, bet ne – jis vis tiek šveičia tą metimą, – teigė Bružas. – Buvo situacija, kai jis atsivaro kamuolį ir iškart meta tritaškį, o po to atsiprašinėja. Ir tada supranti, kad jis tiesiog toks yra ir kitoks nebus. Tokį žaidėją „Žalgiris“ pasirašė, tokį ir turės. Galbūt antroje sezono pusėje jis ir persilauš. Būna tokių atvejų, bet šioje sezono fazėje iš jo turėsi tokį krepšinį.
Aš įsivaizduoju, kaip kasdien yra „zulinamos“ jo smegenys, kiek kalbama apie sprendimus. Kartais jis blyksteli neblogais sprendimais, bet Carsenas Edwardsas yra Carsenas Edwardsas – jeigu jis pataiko tris kartus iš eilės, tikrai mes ir ketvirtą kartą. Nesvarbu, kas prieš jį stovėtų ir kaip prieš jį gintųsi.“
Įžaidėjų krizė: „Žalgiris“ turi vos pusę atakų organizatoriaus
Bružas pabrėžė, kad iš rikiuotės iškritus Nigelui Williamsui-Gossui ir vis dar neatsigaunant taip pat šlaunį susižeidusiam Sabenui Lee, išryškėjo didžiulė komandos komplektacijos problema.
Ir net neaišku, ar Lee ją išspręstų, nes, pasak specialisto, jis nėra Williamso-Gosso stiliaus žaidėjas.
„Sabeną Lee daug mačiau Čempionų lygoje, Eurolygoje. Jis nėra įžaidėjas. Mes turime pusę įžaidėjo, – pabrėžė Bružas. – Vasarą sakiau, kad „Žalgiris“ turi vienintelį tikrą įžaidėją, kuris gali nunešti kamuolį iki Valančiūno. Daugiau nėra nė vieno žmogaus, kuris būtų turėjęs keturių rezultatyvių perdavimų vidurkį.
Tai yra didelis disbalansas. Faktas, kad turi būti daugiau žaidėjų, kurie tiktų žaisti su Valančiūnu. Dabar gali kritikuoti Valančiūną kaip nori. Gynyboje jis yra atakuojamas, tačiau viską tikrai gali atsverti jo puolimu. Bet tam puolimui reikia kontrolės, turi būti kažkas, kas ramiai nuvestų kamuolį iki jo. Toks yra Williamsas-Gossas, bet jis vis susiduria su sveikatos problemomis. Jo traumingumas nėra naujiena. Šioje vietoje tikrai trūksta patikimo antrininko Williamsui-Gossui.“
Apžvalgininkas taip pat atkreipė dėmesį į prastą perimetro žaidėjų taiklumą.
„Man labai įstrigo gynėjų atakų užbaigimai. Pažiūrėjus į statistiką, esminis skirtumas yra tragiški jų pataikymai iš arti. Per tris gynėjus – Edwardsą, Giedraitį ir Lo – buvo pataikyti vos 5 dvitaškiai iš 20. Tas paskutinis Edwardso reidas ir gautas „stogas“ viską puikiai apibendrina.“
Valančiūnas, 50 Blaževičiaus sekundžių ir kodėl neimtas Kaodirichi?
Bružo teigimu, mačas Prancūzijos sostinėje parodė, su kokiais iššūkiais moderniame krepšinyje susiduria Valančiūnas, kai komandai trūksta aiškios puolimo sistemos.
„Aplink Valančiūną buvo tikrai labai daug „hype’o“, žmonės iškart patikėjo, kad dabar tikrai visus laužysime. Šiandien buvo geras pavyzdys, kaip krepšinis yra pasikeitęs. Tokiam krepšiniui, koks buvo žaidžiamas Paryžiuje, Valančiūnas tiesiog netinka, nes viskas vyksta per greitai, – analizavo Bružas. – Nėra Williamso-Gosso, nėra aiškumo, kaip viskas turi būti puolime. Yra kažkoks chaosėlis, kuriame Valančiūnas jaučiasi prastai. Jeigu kamuolys iki jo nenueina, jis turi grumtis, daužytis po krepšiu, kad jį gautų. Pabaigoje jam tai sekėsi neblogai – prisirinko kamuolių, išprovokavo pražangų, bet vis tiek vargo.
Daug priklauso ir nuo varžovų. „Olympiacos“ jį dvigubino, tai jam padėjo rinkti rezultatyvius perdavimus. Tikrai bus gerų atkarpų, bet nebus taip, kad jis kiekviename mače rinks 20 taškų ir visus išdaužys. Šiandien pabaigoje tikrai skaudėjo keli Alano Dokossi epizodai ir Nadiro Hifi metimai po du prieš du situacijų. Man atrodo, kad Masiulio galvoje pasisuks mintys, ar jis prieš tokius varžovus iš Valančiūno daugiau gauna, ar daugiau praranda.“
Galiausiai ekspertas suabejojo trenerių štabo sprendimu neregistruoti atletiškojo Kaodirichi Akobundu-Ehiogu.
„Kalbant apie Kaodirichį, pagalvojau, kodėl Masiulis jo nesivežė. „Paris Basketball“ turbūt yra vienas iš nedaugelio varžovų, prieš kuriuos jis tikrai tiktų. Marekas šiandien žaidė 50 sekundžių. Jo išėjimas buvo toks, tarsi treneris būtų susimaišęs, ką kelia nuo suolo. Jeigu neplanuoji žaisti su Mareku, tai geriau registruok tą Kaodirichį. Gal jis būtų kažką davęs, juolab kad, kaip minėjome, buvo daug atkarpų, kai Valančiūnas netiko.“