Po pergalingo Kauno „Žalgirio“ starto Eurolygoje vyriausiasis komandos treneris Tomas Masiulis pasisakė apie pasikeitusią gynybą po ilgosios pertraukos, didelį klaidų skaičių, Jono Valančiūno sugrįžimą bei nerimą keliančią Nigelo Williamso-Gosso traumą.
Ketvirtadienio vakarą Masiulio vadovaujami žalgiriečiai išvykoje 83:77 patiesė Belgrado „Crvena Zvezda“ krepšininkus ir sėkmingai pradėjo Eurolygos sezoną.
Nors kauniečiai pirmoje mačo pusėje padarė 10 klaidų ir praleido 33 taškus iki komandinių pražangų limito, antroje susitikimo dalyje pagerinta gynyba leido perimti rungtynių kontrolę bei lemiamomis minutėmis išsivežti pergalę.
„Visų pirma, akcentai gynyboje, daugiau žaidėjų supratimo. Pirmoje pusėje tikrai davėme per daug lengvų taškų. Žinojome, kad jie tikrai nori bėgti, nori lipti ant lentos. 33 taškai pirmoje pusėje, jeigu neklystu, buvo iki bonuso, taip tikrai nenorime. Reiškiasi, per lengvai gynėmės, neagresyviai. Antroje pusėje buvo šiek tiek geriau“, – pagrindinius pergalės faktorius po mačo vardijo Masiulis.
– Pirmame kėlinyje pelnėte 28 taškus, o antrame puolimas sustojo, ilgai nepelnėte taškų iš žaidimo. Kas nutiko, kad komanda išsibalansavo?
– Gali būti, kad tam įtakos turėjo keitimai, bet turbūt nemažai lėmė ir varžovas. Eurolygoje 40 minučių žaisti pastoviai neįmanoma. Žinojome, kad šioje arenoje bus ir pakilimų, ir nuosmukių. Svarbiausia išlikti kantriems, išlikti rungtynėse ir lemiamu metu aikštėje turėti svarbiausius žaidėjus.
– Kiek dar reikės laiko atrasti optimaliausius penketukus ir žaidėjų derinius?
– Vėlgi, norime išnaudoti visus žaidėjus. Sezonas neįtikėtinai ilgas. Matėme, kad ir Nigelas kažką pasidarė, todėl mums reikės visų žaidėjų. Nesinori kažko smarkiai užsodinti. Aišku, mums patiems dar sunku suprasti, kas su kuo geriausiai limpa, nes variantų turime tikrai daug. Turime tai išsiaiškinti ir išmokti. Kita vertus, ir varžovai stiprūs, todėl tų pakilimų ir nuosmukių būna.
– Jonas Valančiūnas sugrįžo į Eurolygą. Kaip vertinate jo pasirodymą?
– Tikrai gerai. Jis padarė savo darbą, tai, ko iš jo norėjome. Ir po krepšiu davė naudos, ir gynyboje buvo svarbus. Nors Jonas patyręs žaidėjas, vis tiek turėjo būti šiokia tokia įtampa, kaip seksis grįžus į Eurolygą. Jis išvažiavo būdamas 19-os, o dabar į šį krepšinį grįžo po 14 metų. Bet jis tikrai stengiasi ir nori padėti komandai. Man tai yra pats svarbiausias dalykas.
– Per tris kėlinius komanda padarė 16 klaidų. Kur buvo didžiausia problema?
– Visų pirma, varžovų spaudimas. Mačo pradžioje Maodo Lo šiek tiek klydo, buvo ir kitų ne visada logiškų sprendimų. Kartais tai būna sunkiai paaiškinamos klaidos. Tai buvo pirmosios rungtynės, tikrai jautėsi įtampa, o išvykoje žaisti nėra lengva. Norisi, kad tų klaidų būtų mažiau, bet kai laimi rungtynes, tos klaidos atrodo gražiau.
– Atrodė, kad labai pykote dėl Butlerio ir Kramerio tritaškių, kai kurie jų buvo visiškai laisvi.
– Labiausiai pykau dėl to, kad nežaidėme pakankamai agresyviai gynyboje. Kaip ir minėjau, pirmoje pusėje iki bonuso praleidome 33 taškus. Turėjome tik dvi komandines pražangas. Buvo tie Butlerio tritaškiai, į dešinę pusę prasileidome Carterį, jei gerai prisimenu. Turėjome komandinių pražangų – padaryk vieną ir vėl ginamės penki prieš penkis.
Atrodo, kad tie žaidėjai, kurie jau praėjusiais metais buvo komandoje, puikiai supranta, ko iš jų norime, bet vis tiek daro tokias klaidas. Dėl to kažkiek pikta.
– Kai rezultatas artimas ir Jonas aikštėje, norėtųsi, kad kamuolys būtų dažniau įžaidžiamas jam?
– Norisi. Kai varžovai buvo pasiekę bonusą, turėjome vieną ataką, kurioje Jonas tikrai gerai sužaidė nugara į krepšį ir išprovokavo pražangą. Vėlgi, varžovai jį taip pat bando atakuoti kitais būdais, todėl ir mes, treneriai, galvojame, ką galime padaryti, kaip turime gintis ir kas komandai būtų geriausia. Kartais pasiseka, kartais ne, bet visada norime priimti geriausią sprendimą komandai.
– Jonas gavo smūgių į nosį, Ulanovas buvo apibraižytas. Ar fiziškumas neperžengė ribų?
– Reikėtų dar kartą pažiūrėti rungtynes, bet čia yra Eurolyga. Fiziškumas tikrai skiriasi nuo LKL – kūnai didesni, žaidėjai fiziškesni. Turbūt tai yra normalu. Ne pirmus metus čia žaidžiame, todėl tokio krepšinio ir tikimės. Turime būti tam pasiruošę.
– Ar nukrito akmenėlis nuo širdies, kad tokioje atmosferoje pergalingai pradėjote sezoną?
– Sunku pasakyti. Kaip visada sakome, naujiems žaidėjams galbūt lengviau patikėti tuo, ką mes darome, nes pralaimėjimo atveju jiems kartais sunkiau suprasti, bet nereikia per daug sureikšminti vienų rungtynių. Čia buvo tik vienos rungtynės, o jau laukia dviguba savaitė. Eurolygoje viskas labai greitai keičiasi.
Kaip visą laiką sakau: daug nesidžiaugiame laimėję ir daug neliūdime pralaimėję. Einame toliau, darome savo darbą ir stengiamės kiekvieną dieną būti geresni.
– Ką šioje sezono stadijoje labiausiai norėtųsi pagerinti prieš dvigubą savaitę?
– Sveikatą. Žaidėjų sveikatą.
– Nigelas Williamsas-Gossas po prasiveržimo nepatogiai nusileido ir susiėmė už šlaunies. Kiek neramina ši situacija?
– Taip, atrodo neraminančiai. Bet aš kol kas nieko nežinau. Daktarai pasakys, atliks tyrimus ir tada bus aiškiau. Tačiau šiuo metu atrodo nelabai gerai.
– Į Belgrado areną atvyko Mosesas Wrightas. Ar nustebino jo vizitas ir išlikęs ryšys su komanda?
– Treneriai ar vadybininkas sakė, kad jis bus ir nori atvažiuoti aplankyti. Jis čia turi draugų, pats domisi krepšiniu. Turime gerų prisiminimų su juo. Jis – geras žmogus, kartu nemažai praėjome – patyrėme ir pakilimų, ir nuosmukių, bet galiausiai viskas baigėsi tikrai gražiai. Linkiu jam didžiausios sėkmės.
– Kai kuriems žaidėjams tai buvo pirmas kartas Belgrade. Gal treniruotėse bandėte kolonėlėmis imituoti arenos triukšmą?
– Kam čia buvo pirmas kartas? Tik Jonui, bet Jonas yra žaidęs ir ne tokiose atmosferose. Visi kiti daugiau ar mažiau tai jau yra matę – tiek senbuviai, tiek naujokai čia yra žaidę. Kažko panašaus ir tikėjomės.
– Kaip sekasi Sabenui Lee sugrįžti į rikiuotę?
– Bandė apšilinėti prieš rungtynes. Tikimės, kad kitą savaitę jau tikrai prisijungs. Žiūrėsime, kaip bus su „Šiauliais“. Norime, kad jis ten jau pajustų kažkokį žaidybinį ritmą.