Vilniaus „Rytas“ FIBA Tarpkontinentinės taurės turnyre iškovojo antrąją pergalę, B grupėje užtikrintai pranoko Kinijos čempionus Šanchajaus „Sharks“ ir užsitikrino vietą kovoje dėl trofėjaus. Po laimėtų rungtynių vilniečių vyriausiasis treneris Nedas Pacevičius apžvelgė dvikovos eigą bei pakomentavo griežtą pokalbį rūbinėje per ilgąją pertrauką.
Ketvirtadienio rytą vilniečiai Kinijos čempionus nupūtė 107:66 ir žengė į pusfinalį, kuriame susitiks su argentiniečiais „Boca Juniors“ arba su G lygos krepšininkų ekipa.
Kaip ir pirmajame mače su „RSSB Tigers“, „Rytas“ pirmoje mačo dalyje susidūrė su kiek netikėtu pasipriešinimu, tačiau antroje pusėje pademonstravo visišką dominavimą.
„Vertinu įdomiai – sakyčiau, pamatėme dvi skirtingas rungtynių puses. Aišku, vėlgi matėme, su kuo žaidžiame, kuo žaidžia varžovas. Kaip ir sakiau, kažkiek kreipiame dėmesį į oponentus, bet didžiąja dalimi vis tiek turime žiūrėti į save ir spręsti savo dalykus. Manau, kad antroje mačo pusėje tai daryti pavyko visai neblogai.“
– Ar po pirmosiose rungtynėse įvykusio karšto pokalbio su žaidėjais pamatėte pozityvių dalykų?
– Tiek pozityvių, tiek negatyvių dalykų visada atrasi, jei tik norėsi. Tačiau žaidėjų reakcija tikrai buvo – negaliu sakyti priešingai. Momentais žaidėme gana gerą krepšinį, gerai judinome kamuolį, rasdavome laisvus žmones ten, kur ir norėjome juos rasti. Bet per daug analizuoti šių rungtynių šiandien tikrai nėra apie ką – manau, patys viską puikiai matėte.
– Pamatėte Afrikos ir Kinijos čempionų krepšinį. Ar jums apskritai imponuoja toks krepšinio braižas?
– Man asmeniškai – ne. Pamatėme labai skirtingą krepšinį, bet mes būtent dėl to ir esame europiečiai, dėl to dirbame šį darbą, naktimis nemiegame ir galvojame, kad žaistume tokį krepšinį, kokį žaidžiame mes, o ne šios komandos.
– Garsiausia rungtynių akimirka tapo du taiklūs Artūro Gudaičio baudos metimai, po kurių tribūnose kilo ovacijos. Ar nekelia nerimo jo pataikymo procentai?
– Aš manau, kad šiandien jis pataikė gal keturias baudas iš šešių, jei neklystu – jau geriau. O šiaip… žinome Artūrą, kai reikės, jis tuos metimus susimes. Vėlgi, vis dar esame toje pasirengimo sezono stadijoje, kur turime pakankamai erdvės šiems elementams tobulinti.
– Ar šiame turnyre jau žvelgiate į ateitį – į tai, ką sutiksite LKL ir Čempionų lygoje? Kiek apskritai orientuojatės į konkrečius varžovus?
– Orientuojamės, stengiamės ruoštis rungtynėms taip, kaip įprastai. Vis dėlto žaidžiame dėl trofėjaus – ne veltui atvažiavome tokį tolimą kelią. Turime savo kasdienius tikslus treniruotėse ir rungtynėse. Tikslas visada yra vienas – laimėti rungtynes, o būdų tam pasiekti yra įvairių.
– Tribūnose matomas maždaug 13 „B tribūnos“ aistruolių būrelis, išradingai pakabinta Ukrainos vėliava, girdimos skanduotės „putin huilo“. Ar didžiuojatės tokia reprezentacija?
– Tikrai taip. Jau praėjusiais metais po Badalonos reikalų visi kalbėjo, kad jie iškart planuojasi šią kelionę. Dėl to labai smagu. Smagu, kad juos girdime. Aišku, arena didelė, bendrai žiūrovų nėra daug, bet mes visada jaučiame jų palaikymą ir žinome, kad grįžus į Lietuvą bus dar žymiai geriau.
– O kaip jums pačiam Kinija ir šis regionas? Kas labiausiai krenta į akis per šią savaitę?
– Esu praleidęs šiek tiek laiko Azijoje, tad tuos niuansus žinau. Dabar tvarkaraštis labai įtemptas – daug laiko praleidžiame viešbutyje, daug salėje, tad dairytis aplinkui laiko praktiškai ir neturėjome.