Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės įžaidėjas Augustas Marčiulionis FIBA pasaulio čempionato atrankos rungtynių su Bosnija ir Hercegovina išvakarėse aptarė svarbiausius laukiančios dvikovos akcentus, nesėkmės prieš Turkiją akcentus ir susiskaldymą krepšinio bendruomenėje.
Penktadienį Lietuvos krepšininkai Stambule 66:94 buvo sumindyti Turkijos nacionalinės komandos, o pirmadienį namuose mėgins reabilituotis itin svarbioje dvikovoje prieš Bosnijos ir Hercegovinos rinktinę.
Prieš rungtynes Vilniaus „Ryto“ gynėjas teigė, kad po sutriuškinimo fizinė ir emocinė būklė per keletą dienų pagerėjo.
„Kitą dieną grįžome, pasidarėme lengvą treniruotę, gavome ir pailsėti. Savijauta geresnė tiek fiziškai, tiek emociškai, negu buvo prieš dvi dienas“, – sakė Marčiulionis.
– Pasižiūrėjus mačą su turkais, ką labiausiai reikėtų taisyti iki rungtynių su bosniais?
– Tiesiog geriau vykdyti tą, ką susitarėme. Gal dėl to, kad žaidėme išvykoje, arba dėl to, kad kažkam pirmas kartas rinktinėje, mes atrodėme sutrikę gynyboje. Kaip ir aišku, ką norėjome daryti, bet leidome jiems eiti į stipriąsias puses, primesti lengvų taškų, tada jie dar pagavo bangą, kadangi žaidė namie, turi gerus žaidėjus ir tuomet juos sunku pasivyti.
Energija ir koncentracija yra du dalykai, kuriais mes negalime nusileisti kitoms komandoms, o prieš turkus šiose srityse mes atsilikome nuo pat pradžių. Rytoj tiesiog reikia išeiti su tinkamu fiziškumu, tinkama koncentracija ir, manau, bus geriau.
– Ką akcentuojate prieš rungtynes su bosniais?
– Fiziškumą, nes jie turi stiprius kūnus. Jų rotacija nėra didelė, todėl akcentuojame, kad reikės atlaikyti kontaktą. Jie turi gerus aukštaūgius ir tai yra pagrindinis dalykas. Jeigu atsikovosime kamuolius, tai turėsime gerus šansus laimėti.
– Kokie buvo žaidėjų jausmai po pralaimėjimo ir kaip norite sužaisti kitas rungtynes?
– Visų pirma, norime laimėti, čia ir taip aišku. Vienas dalykas yra pralaimėti, kai tu žaidi gerai, taip kaip nori, bet užvakar jautėsi, kad nekomunikavome, nesidalijome kamuoliu, todėl manau, kad tiesiog turime grįžti prie tų dalykų, dėl kurių laimėjome prieš Mičigano universitetą. Mums, kaip žaidėjams, yra svarbu vienas su kitu komunikuoti. Jeigu mes mėgausimės krepšiniu, jeigu žaisime kartu tiek gynyboje, tiek puolime, tai vaizdas bus kitoks, rezultatas bus kitoks ir visiems nuo to bus geriau.
– Kas nutiko per rungtynes su Mičiganu, kad po pertraukos išėjo visai kita komanda ir kodėl tai neatsitiko Turkijoje?
– Nežinau. Čia yra dvi skirtingos istorijos. Viena, kai žaidi namie prieš universiteto komandą ir supranti, kad reikia kažką keisti. Aišku, ir prieš turkus reikėjo kažką keisti. Ir norėjome kažką keisti, turėjome kalbą rūbinėje, buvome nepatenkinti, kaip atrodėme, norėjome išeiti su geresne energija. Trečiojo kėlinio pradžioje ir žaidėme kažkiek geriau, bet po to praleidome kelis tritaškius, vėl pasimetėme, nustojome žaisti kartu. Tą yra sunkiau padaryti išvykoje prieš gerą komandą.
– Ąžuolas Tubelis po rungtynių sakė, kad žaidėjai bandė palaikyti vieni kitus, nes nelabai kas juos palaiko. Tarp krepšininkų jaučiate palaikymo trūkumą?
– Ta krepšinio bendruomenė yra susiskaldžiusi, bet man čia yra pirmas kartas rinktinėje, aš tiesiog darau tai, ką turiu daryti. Aišku, turime internetą, socialinius tinklus, tai matome, kas vyksta. To palaikymo nesijaučia, bet aš suprantu, kad krepšinį Lietuvoje mes visi mylime ir norime gero, tik tie būdai, kaip atnešti tą gėrį, yra kiekvieno asmeninis dalykas. Aš tiesiog atlieku savo darbą. Žinau, kad Vilniuje rytoj susirinks daugiau žmonių nei į draugiškas rungtynes ir manau, kad tas palaikymas bus.
– Grįžtant prie bosnių, kaip reikės juos suvaldyti?
– Negaliu daug išduoti (juokiasi). Tikrai ruošiamės tam, aukšti žmonės buvo akcentas.