Rimas Kurtinaitis prieš kontrolinių rungtynių pradžią kalbėjo apie Lietuvos rinktinės tikslus jose. Taip pat treneris atskleidė, kad Dominykas Stenionis tapo visaverčiu pagrindinės komandos nariu bei paprašė ramybės iš žiniasklaidos.
Šiuo metu treneris dar nėra tikras kokia sudėtimi komanda varžysis su iš JAV atvykusiomis NCAA ekipomis, o kaip pagrindinį pasirengimo akcentą įvardina ketvirtadienį vyksiančią akistatą su estais.
Kurtinaitis įvardino, kuriuos žaidėjus mato kaip šios rinktinės lyderius, o į su techniniais dalykais susijusius klausimus ragino užduoti asociacijos atstovams.
– Kaip jaučiatės po savaitės treniriuočių?
– Turime savo tikslus. Turėjome pasiruošimą, kurį parengė fizinio rengimo treneriai. Mes išsakome savo planą ir viskas vyksta pagal jį. Traumų nėra, plano nekeičiame, kol kas viskas gerai.
– Kam sekasi į rinktinę grįžusiam Donatui Motiejūnui?
– Gerai sportuoja. Jis yra profesionalas. Vasarą dirba, turi asmeninį trenerį, kurį mes pakvietėme prisijungti. Gerai dirba, neturiu jokių priekaištų.
– Ar jau aišku, kokią sudėtį naudosite draugiškoms rungtynėms?
– Kiek žinau, nesu tas techninis darbuotojas, todėl žinau tik tiek, kad iškilo problemų dėl žaidėjų, kurie mokosi Amerikoje ir negali žaisti prieš universitetus. Yra tam tikrų niuansų.
Aš galiu pasakyti paprastai – esu treneris, į techninius dalykus nesigilinu, už juos atsakingi kiti žmonės. Jeigu galėsime – žaisime, jeigu negalėsime – kažką prijungsime prie antrosios rinktinės. Turime rezervinę rinktinę, todėl be rungtynių neliksime.
– Ar norėtumėte žaisti dvi dienas iš eilės?
– Ne, nenorėčiau. Bet jeigu reikės, ką darysi – teks sužaisti. Vis dėlto manau, kad iš šitos situacijos išsikapstysime. Aš tik nežinau tų techninių klausimų – baudų, leidimų, neleidimų. Čia ne mano tema. Yra federacija, jos kompetencija ir jos klausimai.
– Ar norite draugiškose rungtynėse apšaudyti pagrindinius 8-9 žaidėjus ar norite prarotuoti visus?
– Aš pažiūrėsiu pagal situaciją. Noriu, kad visi žaistų ir apsiprastu, nes turime 13–14 žmonių. Stenionį taip pat prijungiame, šiandien jis žais, nes mes jį atidavėme rezervinei rinktinei. Turime 14 žmonių, norime, kad visi apsirastų, parodytų save, o geriausi liks rinktinėje. Su kai kuriais žaidėjais turėsime atsisveikinti.
– Šiandien dar nežinote ar šeštadienį žaisite su pagrindine sudėtimi?
– Nežinau, ten vyksta kažkokie procesai. Jūs turbūt geriau žinote, nes domitės. Mano kelias labai paprastas – treniruotės ir pasiruošimas. Mes ruošiamės rytoj estam, o kaip toliau susidėlios techniniai dalykai, negaliu komentuoti.
– Bet jūs treneris ir nežinote, kokia sudėtimi žaisite?
– Ne, aš žinau sudėtį. Mes norime žaisti. Turime trejas rungtynes ir norime žaisti su pagrindine rinktine. Dabar turime šiek tiek galvoti ir apie turkus. Negalime žaisti tik su amerikiečiais. Esame subūrę rezervinę rinktinę ir prie jos prijungsime tuos žaidėjus, kuriems reikia apsiprasti. Taip ir jungsime tuos žaidimus.
– Ar negalvojate, kad Arizonos universiteto komanda jausis apgauta, jei nesutiks pagrindinės Lietuvos rinktinės?
– Nežinau, kas man atrodo ar neatrodo. Ne aš organizuoju tas varžybas – mes tik galime žaisti arba nežaisti. Aš kalbu iš trenerio pozicijos. Ką dabar galiu komentuoti, ar jie įsižeis, ar neįsižeis? Aš gi nežinau. Už juos atsakyti negaliu.
– Kaip sekėsi mačas su rezervine rinktine? Turbūt labai gerai pasirodė prie pagrindinės komandos prisjungęs Stenionis?
– Neblogai. Mes jį jau turėjome, jeigu pamenate, buvome pasikvietę ir ankstesniame lange. Tada jis turėjo traumą. Man jis patinka kaip žaidėjas, nes yra tikras įžaidėjas. Turbūt žinote jo pasiekimus Latvijos lygoje, kur jis buvo paimtas tam, kad patektų į atkrintamąsias, tačiau komanda baigė pirmoje vietoje, o jis tapo MVP.
Mes visa tai žinome ir sekame. Man patinka, kaip jis žaidžia. Gal šiek tiek trūksta ūgio, bet jis yra greitas. Matome, kad ir Eurolygoje yra daug mažų žaidėjų, kuriuos komandos stengiasi atakuoti, tačiau ne visada gali. Šiandien jis yra su mumis. Mes jį atidavėme rezervinei sudėčiai, o šiaip jis yra visavertis mūsų komandos narys.
– Kaip tos rungtynės sekėsi jums?
– Na gerai, mes turėjome savo klausimus. Žaidėme tam tikras minutes, sužaidėme penkis kėlinius. Tai buvo draugiškos rungtynės, taip ir planavome – išbandėme vieną sudėtį, paskui kitą. Viskas buvo labai gerai.
– Kaip atrodė rezervinė rinktinė?
– Manau, kad jie žaidė neblogai, su dideliu užsidegimu. Mums tai buvo labai naudinga prieš draugiškas rungtynes su estais. Jiems buvo naudinga pažaisti su pirmąja rinktine. Manau, kad tai buvo abipusė nauda.
– Ar Stenionis gali patekti į dvyliktuką oficialioms rungtynėms?
– Taip, gali. Jis yra mūsų sąraše.
– Ką komandai suteikia prie štabo prisijungęs Alvydas Pazdrazdis?
– Taip, jis mums padėjo. Su juo bendravau paskutinį mėnesį, kai buvau Amerikoje, nes ten jis dar turėjo atsiskaityti už darbus. Jis yra vienas iš mūsų štabo narių.
– Gyti Radzevičių kapitonu išrinko žaidėjai?
– Paskirtas. Jis yra daugiausiai rinktinėje dalyvavęs, patyręs. Nežinau, kokių dar žodžių čia rasti – tvarkingas, pareigingas. Mes jį paskyrėme, komanda jo klauso. Paskyriau aš asmeniškai. Kažkokių pretenzijų negirdėjau, todėl viskas, atrodo, gerai.
– Ar galima sakyti, kad pagrindiniai šios rinktinės žaidėjai yra Tubelis ir Motiejūnas?
– Su Motiejūnu nesakyčiau, kad jis yra pagrindinis žaidėjas. Iš aukštaūgių turime Tubelį ir Mareką. O šiaip turime gerų metikų, greitų žaidėjų. Žaidimas turėtų būti greitesnis. Pažiūrėsime, kaip mums seksis rytoj. Norėčiau greitesnio ir taiklesnio puolimo, todėl tam skiriame nemažai laiko. Pažiūrėsime, kaip bus rytoj.
– Ar jaučiasi, kad Motiejūnas kurį laiką nerungtyniavo?
– Jis turi tarptautinės patirties, NBA ir Eurolygos patirties, taip pat turi kūną. Mes žinome, su kokiais žaidėjais žaisime Turkijoje – ten reikės fizinės jėgos. Jis mums yra svarbus. Nežinau, ar jis žais penkias, penkiolika ar trisdešimt minučių. Planuojame, kad jis bus vienas iš centrų, galėsiantis pakeisti Mareką. Manau, kad startuosime su Mareku ir Ąžuolu, todėl jis bus nuo suolo. Kiek jis temps – penkias, dešimt ar daugiau minučių.
– Ar kas nors atsisakė žaisti dėl Motiejūno?
– Aš to negirdėjau. Nebuvo.
– Ar girdėjote Jono Mačiulio kritiką?
– Ką turiu atsakyti? Pasakysiu gal taip – 1990 metais dar turbūt pats gėriau vandenį iš kibiro po stalu. Mūsų tėvai, mes norėjome nepriklausomybės, laisvės – ją gavome. Ta laisvė mums suteikė galimybę sakyti, ką norime. Turbūt taip ir yra. Ir ką man komentuoti, kas ką nors kalba gerai ar blogai? Aš žinau savo kelią. Tie žmonės, kurie visa tai daro, taip pat žino savo kelią, ir aš ant jų nepykstu. Jie turi teisę kalbėti.
Ar jie sako teisingai, ar neteisingai – ne man spręsti. Yra žmonės, kurie atsirenka, kas yra reikalinga, o kas nereikalinga. Bet mes to siekėme ir mes tai turime. Ką man sakyti – Jonas gerai kalba ar blogai kalba? Ką jis kalba – jo teisė.
– Kodėl pasirinkote Birštoną?
– Mes jau bazuojamės Birštone ir pasirinkome jį dėl visko. Turime geras gyvenimo sąlygas, salė yra arti, turime treniruoklių salę, nereikia važiuoti per visą miestą.
Net Vilniuje ar Kaune žaidėjai, kurie nori anksčiau ateiti pasitreniruoti treniruoklių salėje, prasitempti ar atlikti apšilimą, turi važiuoti. Čia viskas vietoje. Susirenkame, nueiname pėsčiomis, grįžtame atgal. Kas nori – važiuoja, kas nori – eina pėsčiomis.
Manau, kad Birštonas turi viską – stadioną, treniruoklių salę, puikią areną. Čia gali treniruotis rinktinė ir ne tik rinktinė. Žinau, kad čia atvažiuoja daug tarptautinių komandų, nes sąlygos yra idealios.
– Gal krepšininkai labiau pailsi, nes naktinio gyvenimo mažiau?
– Mes kažkada praėjome savo kelią. Nemanau, kad dabartiniai krepšininkai eina tokiu pačiu keliu, kokiu ėjome mes. Ar jis buvo teisingas, ar ne – jums spręsti. Mes čia turime viską, ko reikia. Jie dabar du ciklus treniravosi po keturias valandas per dieną – dvi treniruotės ryte ir dvi vakare. Man reikia, kad jie būtų geros sportinės formos.
Kaip jie leidžia laisvalaikį – jeigu jie ateis ir leis jį taip, kaip turbūt turite omenyje, jie pas mane nepasitreniruos. Treniruotės yra geros ir intensyvios, todėl taip elgdamiesi jie tiesiog nepasitreniruotų.
Manau, kad dabar atėjo karta, kuri yra sąmoninga ir žino, kad galima uždirbti nuo 100 dolerių iki 100 milijonų, jeigu patenki į NBA. Todėl nemanau, kad yra Lietuvos rinktinės žaidėjų, kurie galėtų piktnaudžiauti ir nenorėtų žaisti gerai. Gal ir yra, nežinau.
– Kodėl rinktinėje negalėjo žaisti Matas Buzelis?
– Esmė tokia – jis parašė man žinutę ir padėkojo už vasarą. Jį stengiasi padaryti vienu iš pagrindinių Čikagos „Bulls“ žaidėjų ir nori, kad jis dalyvautų visose pirminėse stovyklose.
Žinote, yra tam tikros FIBA taisyklės, kurios nedraudžia to daryti, bet yra ir vietinės NBA komandų taisyklės, kurių jie turi laikytis. Mes neturime galimybių jo išsireikalauti, jeigu klubas abejoja ar nori priimti kitokį sprendimą.
Jie išreiškė norą atvažiuoti, atvažiavo, kai galėjo, o dabar nebegali. Ką aš galiu daugiau padaryti? Mes lenkėmės visiems, kalbėjau, rašiau treneriui laišką. Ne tik jam, bet ir Jakučiono klubui. Rašėme, kad norėtume juos matyti, jie žiūrės ir ieškos galimybių išleisti.
Daugiau nieko nebuvo galima padaryti. Matyt, neturėjo galimybių išleisti. Ką reikėjo padaryti iš mano pusės, aš padariau, federacija padarė. Turime tai, ką turime.
– Kokie bus tikslai draugiškoms rungtynėms?
– Žiūrėkite, mes ruošiamės tikslinėms rungtynėms. Žaidėjams per dvi ar tris dienas persiorientuoti į svarbiausias rungtynes yra sudėtinga. Mes žinome estus, žiūrime vaizdo įrašus, žinome, ką jie žaidžia, susidėliojame, kaip ginsimės. Tačiau per tris dienas negalime treniruotis visų dalykų prieš estus, nes tai yra draugiškos rungtynės.
Žiūriu – prancūzai pralaimėjo prieš universitetus 50 taškų. Kažkas parašė, ir aš pats pasimoviau – parašė, kad prancūzų rinktinė pralaimėjo. Dabar Francisco rašo, kad ten nebuvo prancūzų rinktinė. Atėjo pažaisti su kažkuo, net nežino tų krepšininkų.
Mūsų tikslas nėra estai. Mūsų tikslas yra turkai. Mes ruošiamės, norime ir turime pasidarę tam tikrų naujovių, kurių negalėsime naudoti su estais. Nes jeigu jas naudosime su estais, ką tada pasiruošime turkams? Žaisime tą, ką žaisime. Žaisime iš visų jėgų, galiu garantuoti, nes mano komandos visada žaidžia iš visų jėgų. Kaip bus, taip bus. Mūsų tikslas nėra pergalė prieš estus.
– Ar lengvina situaciją, kad pas turkus nebus Šenguno ir Biberovičiaus?
– Ten vis tiek yra krūva gerų žaidėjų ir čia nėra ko džiaugtis. Turime pasiruošti taip, kad galėtume kautis. Tuo ir remiasi mūsų pasiruošimas komandai. O kaip bus – bus matyti.
Tik vieną noriu priminti – tokias pačias situacijas turi graikai, tokias pačias situacijas turime ir mes. Ta situacija nėra išskirtinė, tiesiog reikia susiimti ir žaisti. Reikėtų šiek tiek ramybės. Gal net jūsų to paprašyčiau – nereikia čia pernelyg daug triukšmo kelti, nes daug kas su krepšiniu apskritai nesusiję, o daugiau sukasi apie asmeninius dalykus.
Manau, kad dabar to nereikia. Reikia žaisti, susikaupti ir palikti komandą tokios būklės, kad ji būtų pasiruošusi kovoti. Tiek norėčiau pasakyti.
Klauskite, kas liečia krepšinį. Neklauskite apie techninius dalykus. Aš nesu federacijos darbuotojas. Ten yra žmonės, kurie išduoda marškinėlius, atsakingi už bilietus ir kitus dalykus. Aš darau krepšinio dalį ir manau, kad dirbame gerai. Kaip mums pavyks su jaunimu – bus matyti.
Mes kalbamės ir aš nevengiu nei gerų, nei blogų temų, nes gyvenimas yra toks – niekur nuo to nepabėgsi. Aš niekada nesislepiu ir visada su jumis bendrauju. Yra tokių dalykų, kur gal ir nenorėčiau jums patarinėti, kaip reikia elgtis, bet šiuo metu norėčiau šiek tiek ramybės, bent jau prieš rungtynes su turkais. Norėtųsi, kad viskas būtų šiek tiek ramiau.