Kauno apylinkės teismui priėmus sprendimą pripažinti negaliojančiu asociacijos „Lietuvos krepšinis“ Etikos, drausmės ir apeliacinės komisijos (EDAK) sprendimą dėl Roberto Javtoko pripažinimo pažeidusiu etikos normas, asociacija „Lietuvos krepšinis“ svarsto kreiptis į aukštesnės instancijos teismą.
Priminsime, jog televizijos laidoje „Nepatogūs klausimai“ R.Javtokas įžeidžiamai pasisakė apie tuometinę Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėją Kamilę Nacickaitę-Van Der Horst ir jos šeimą. Pastaroji kreipėsi į asociaciją „Lietuvos krepšinis“ dėl R. Javtoko viešų pasisakymų jos atžvilgiu.
Penktadienį pateiktame Kauno apylinkės teismo išaiškinime argumentuojama, jog EDAK neturėjo teisinio pagrindo pradėti drausmės bylos, o nagrinėdama drausmės bylą ir skirdama sankciją, viršijo kompetencijos ribas.
Kartu teismas pripažino, kad R. Javtokas pagal savo statusą ir realią įtaką Asociacijos nariams gali būti laikomas oficialiu asmeniu, kuriam Kodeksas iš principo gali būti taikomas. Teismas priimtu sprendimu atmetė R.Javtoko argumentus, kad inicijuojant drausmės bylą, ją nagrinėjant ir priimant sprendimą, Asociacija ar EDAK buvo šališkos.
„Į šį procesą žiūrime gerokai plačiau nei į vieną konkrečią bylą. Tai yra asociacijos „Lietuvos krepšinis“ drausminės sistemos stiprinimo ir teisinės praktikos formavimo procesas. Tokio pobūdžio bylų Lietuvos teismų praktikoje yra nedaug, todėl teismo pateikti išaiškinimai yra svarbūs siekiant aiškiau apibrėžti sporto savivaldos ir jos drausminių institucijų kompetencijos ribas“, – teigė asociacijos „Lietuvos krepšinis“ generalinis sekretorius Dominykas Domarkas.
Jo teigimu, priimdama sprendimą šioje byloje Etikos, drausmės ir apeliacinė komisija aiškiai išreiškė Asociacijos vertybinę poziciją dėl pagarbos žmogui, jo orumui ir privatumui bei elgesio standartų, kurių tikimasi iš Lietuvos krepšinio bendruomenės narių – šios vertybinės pozicijos teismo sprendimas nekeičia.
„Gerbiame pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atidžiai įvertinsime visus jame pateiktus teisinius argumentus. Tai padarę priimsime sprendimą dėl tolesnių teisinių veiksmų, – sakė D. Domarkas. – Nepriklausomai nuo galutinės šio proceso baigties, tokios bylos yra reikšmingos ne tik Lietuvos krepšiniui, bet ir visai šalies sporto sistemai. Jos formuoja teisinę praktiką, padeda aiškiau apibrėžti sporto organizacijų savireguliacijos ribas ir kartu leidžia tobulinti pačių drausminių institucijų veiklą“.