Asociacija „Lietuvos krepšinis“ jau šią savaitę turi pateikti rinktinės traukimo iš duobės planą, tačiau Martynas Gecevičius ir Algimantas Bružas abejoja, jog nacionalinėje komandoje gali įvykti grandioziniai pokyčiai. Pasak specialistų, absoliutus žaidėjų boikotas taip pat nėra tikėtinas.
Asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentas Mindaugas Balčiūnas praėjusią savaitę pranešė, jog sprendimas dėl Rimo Kurtinaičio ateities už rinktinės vairo bei papildomų pokyčių bus priimtas šį penktadienį.
Visgi trenerio keitimas asociacijai būtų labai sudėtingas. Vienais iš trijų pagrindinių kandidatų perimti vairą iš Kurtinaičio laikyti Dainius Adomaitis ir Darius Songaila pasiūlymų, pasak pranešimų, atsisakė. Situaciją komplikuoja ir prasti rinktinės šansai patekti į kitų metų pasaulio čempionatą. Pasak Bružo, atviros liepsnos rinktinėje ir susiskaldymas krepšinio bendruomenėje turėtų atgrasyti ir ne vieną be darbo esantį specialistą.
„Adomaitis atsisakė, kalbama, kad atsisakė ir Songaila. Dėl Giedriaus Žibėno irgi neaišku. Manau, kad praeis tos kelios dienos ir bus pranešimas, kad lieka Kurtinaitis.
Nemanau, kad atsiras treneris, kuris sutiks imtis atsakomybės visoje šioje situacijoje. Gali bandyti traukti kokį nors trenerį iš LKL, bet abejoju, kad atsiras labai norinčių. Žiūrint iš trenerių perspektyvos, aš dabartinėje situacijoje į rinktinę neičiau. Padirbsi viename lange, neišeisi į pasaulio čempionatą, vėl prasidės kalbos… Tikimybė, kad išjosi ant balto žirgo ir pateksi į pasaulio čempionatą, turbūt daugiausiai 10 proc. Nelabai matau, kaip naujas treneris galėtų laimėti priimdamas pasiūlymą šioje situacijoje“, – dėstė Bružas.
„Viskas taip sugadinta, kad niekas nenori eiti. Manau, kad čia pirmiausia kalba eina net ne apie krepšinį. Girdint tą komunikaciją, atsiranda visiškai kiti dalykai. Jeigu ne tai, galbūt ir tas pats Adomaitis būtų sutikęs ateiti. Bet čia mes jau nekalbame apie krepšinį ir treniravimą. Kalbame apie kažkokius psichologinius dalykus, komunikaciją ir bendrą tvarką asociacijoje.
Kiekvienas renkasi savaip, bet jeigu tau siūlo treniruoti rinktinę, o tu atsisakai, reiškia, kad kažkas tau tikrai labai nepatinka. Tai nėra apie taktinius dalykus ar rezultatus. Taip, laikas nėra pats geriausias, bet tie rinktinės rezultatai yra tik dalelytė viso bendro fono“, – pridūrė Gecevičius.
Dar prieš oficialų asociacijos pranešimą skelbta, jog sprendimas dėl Kurtinaičio likimo galėjo būti priimtas praeitą pirmadienį. Nors Balčiūnas „Žinių radijui“ teigė, kad ruošia plačius sprendimus, kurie turėtų įtikinti ir plačiąją visuomenę, Gecevičiui visa tai skamba kaip bandymas laimėti papildomai laiko.
Galbūt dėl to ir prašyta palaukti iki liepos 24 d.?
„Jie tiesiog atsidūrė tokioje situacijoje. Manau, kad mes tų 10 dienų būtume nelaukę. Jei Adomaitis ar Songaila būtų sutikę, tą pačią dieną įvyktų atleidimas ir naujo trenerio paskyrimas. Daug galimų variantų nebeturime, todėl tos paieškos užtrunka, nes reikia ieškoti kažkokių neakivaizdžių sprendimų. Dėl to ir reikia tų 10 dienų, nes nepavyko sudėlioti situacijos „ant karštų“, – teigė Gecevičius.
Nerimstant aistroms, praeitą savaitę į opoziciją asociacijai stojo ir ilgametis rinktinės skautas Benas Matkevičius, ilgame feisbuko įraše teigęs, jog susidariusi situacija meta etinį iššūkį žaidėjams, kurie, pasak jo, turėtų svarstyti ir apie boikotą.
„Man tas žodis „boikotas“ skamba žiauriai, ypač kai kalbame apie rinktinę. Klube esu turėjęs situacijų, kai buvo svarstoma apie boikotą. Vieni sakydavo „taip“, kiti – „ne“. Arba boikotuoja visi, arba neboikotuoja nė vienas. Vienas dalykas, kai klube nemokami pinigai, rinktinė – visai kitas reikalas.
Aš sunkiai įsivaizduoju, kaip tai turėtų vykti. Turbūt reikėtų, kad tai pasiūlytų elitiniai žaidėjai, ir tada žiūrėti kitų reakciją. Bet tada vėl bus tokia situacija: kažkas pasiūlė, vienas sutiko, kitas nesutiko. Skeptiškai žiūrėčiau, kad būtų įmanoma „tvarkingai“ suorganizuoti tą boikotą, nors šie du žodžiai turbūt ir taip neskamba viename sakinyje“, – kalbėjo Gecevičius.
„Negali daryti boikoto dėl pačio boikoto. Turi būti išdėliotas visas planas: kiek laiko boikotuoji, kokie yra darbai po boikoto ir t. t. Vienas kitas žaidėjas, kuris yra „po klaustuku“, gal ir rinktųsi nevažiuoti, bet nemanau, kad gali įvykti kažkoks kardinalus pokytis. Sutinku su Martynu ir nelabai tikiu, kad įmanomas visiškas boikotas“, – antrino Bružas.
Pabrėžę, jog absoliutus žaidėjų boikotas, ko gero, yra neįmanomas, Gecevičius ir Bružas įvardijo vienintelę įmanomą protesto formą, tačiau ji nebūtų švari, mat į sąrašą patekusiems žaidėjams reikėtų arba sumeluoti, arba bent jau apsimesti, jog svarstys galimybę užsivilkti rinktinės marškinėlius.
„Nežinau, kaip reikėtų rengti tą boikotą. Rinktinė prieš langą turi pateikti išplėstinį sąrašą, iš kurio vėliau ir renkiesi žaidėjus. Vėliau to sąrašo pildyti negalima. Reikėtų, kad neatvažiuotų pakankamas skaičius žaidėjų, kurie pateko į tą sąrašą.
Nereikėtų, kad neatvažiuotų visi. Rungtynėms privaloma registruoti 10 žaidėjų. Jeigu atvažiuoja 8, rinktinė negali žaisti“, – apie tai, kaip galėtų įvykti boikotas, svarstė Gecevičius.