Ąžuolas Tubelis savo žaidimu nutildė skeptikus, abejojusius jo galimybėmis Kauno „Žalgiryje“, bei su Lietuvos čempionais sudarė ilgametę sutartį.
Šiuo metu Birštone su nacionaline Lietuvos komanda FIBA pasaulio čempionato atrankos langui besiruošiantis aukštaūgis pokalbyje su Tomu Langviniu apžvelgė savo pirmą sezoną Eurolygoje, kalbėjo apie Jono Valančiūno galybę, Mato Buzelio talentą bei savo ateities planus.
Tubelis teigiamai įvertino savo pirmąjį sezoną Kaune bei neslėpė dėkingumo komandos treneriams už parodytą pasitikėjimą.
„Jau praėjo nemažai laiko. Aš asmeniškai nuo krepšinio nelabai nutolau. Sezoną įvertinčiau gerai. Ir žaidėjai galvoja, kad visai neblogai pasirodėme, tiek treneriai, baigiant vadovybe. Tikslai buvo pasiekti ir visi buvo patenkinti.
Negalvojau, kad taip iš karto įsijungsiu. Treneris Tomas Masiulis parodė pasitikėjimą nuo pradžių. Tikėjo visas štabas, kad galiu turėti svarbią rolę ir padėti komandai laimėti. Viskas atėjo per pirmas rungtynes Monake. Gavau ir pasitikėjimo, ir drąsos. Aišku, tobulėti visada galima, tų klaidelių bus, bet stengiuosi atsisukti ir žiūrėti, ką ne taip darau.“
Kaip labiausiai įstrigusias Ąžuolas įvardino rungtynes Belgrade su vietos „Crvena Zvezda“. Tuomet puolėjas surengė nerezultatyviausią sezono pasirodymą, per nepilnas 15 minučių sukrapštęs vos 1 tašką bei pridėjęs 2 sugriebtus kamuolius.
„Vienos iš pirmų rungtynių buvo išvykoje su „Zvezda“. Tada pajaučiau, kad čia yra Eurolyga, čia yra išvykos rungtynės. Žiūrėdavau Eurolygą per televiziją ir tikėjausi to, bet gyvai žaisti buvo labai sunku. Nieko aš nei įmečiau, nei apsigyniau. Labai prastos rungtynės man buvo. Nuo tų blogų rungtynių ir atsispyriau. Čia jau psichologija, kaip pats priimsi tuos sunkius momentus. Man pavyko, stengiausi eiti į viršų ir, manau, neblogai gavosi.“
Tubelis pastarajame sezone išsiskyrė ne tik savo žaidimu aikštelėje, bet ir nuoširdžiu, kartais ironišku bendravimu su žurnalistais. Ąžuolas pasidalino skausminga mokyklos patirtimi bei tuo, kaip visas bendravimo problemas padėjo įveikti bendravimas ne gimtąja kalba.
„Jei klausimas nėra geras, tai nereikia į jį ir atsakyti. Aišku nenoriu pasirodyti kaip koks Ronaldo, kur išsirenka, ką atsakyti. Bet jei bus durnas klausimas, tai aš jo ir neatsakinėsiu. Šiaip visus gerbiu, nežinau, ar kada buvau atsisakęs šį sezoną po rungtynių pakalbėti. Gal vieną kartą, kai buvo geresnių žaidėjų tą dieną. Nes mane kalbina kiekvieną kartą. Visi išsilaksto, o aš vienas lieku, nes esu mėgėjas pasėdėti po rungtynių.
O šiaip viskas natūraliai. Gal ir yra ta maža humoro dalelytė. Visą gyvenimą nei aš pats galiu save nuskaityti, nei mano mama, nei artimieji. Gal veido bruožai tokie ir man labai padeda ties tuo. Praeityje bijodavau, nes mokykloje turėjau problemų su mikčiojimu. Būna klasiokai juokiasi, kai mokytoja liepia garsiai skaityti ar eilėraštį padeklamuoti, o aš negaliu. Buvo sunkūs tie laikai, bet nuskridus į Ameriką pramušiau. Anglų kalba padėjo. Kai kalbi kita kalba, tas mąstymas truputį kitoks. Ta anglų kalba man lyg plauktum baseine – be problemų, ten neužsikertu. O su lietuvių kalba, tai dar užsikertu. Jei dar jaudintis pradedu, tai visai nieko negaliu pasakyti,“ – atviravo Tubelis.
Paklaustas, kaip susitvarkyti su spaudimu, Ąžuolas paminėjo vieną anglišką frazę.
„Daug kartų esu klaustas apie tai ir nelabai galiu normaliai atsakyti. Yra tas angliškas posakis „I don’t care“, man neįdomu, man nesvarbu. Tai šitas ir padėjo realiai atsijungti nuo visko. Kaip ir minėjau prieš sezoną, eisiu į aikštelę ir rodysiu darbą. Kitos išeities nelabai mačiau. Atsikeliu ir pirma mintis, kad reikia eiti įrodinėti, kad aš čia galiu būti, kad aš esu tinkamas šitai komandai.“
Labai realu, kad kitame sezone „Žalgirio“ priekinės linijos pagrindą sudarys trijulė iš Lietuvos rinktinės. Su Mareku Blaževičiumi sutartis jau yra pasirašyta, o Jono Valančiūno ateitis „Žalgiryje“ priklausys nuo galutinio Denverio „Nuggets“ vadovybės sprendimo.
„Žinote patys Joną, jis ir mums dabar nieko tiesiai šviesiai nepasakys. Bet rinktinėje man su juo žaisti yra vienas malonumas. Aš jo vis ieškau, nes jis yra toks galingas po krepšiu, kad nelabai kam yra šansų jį sustabdyti.
Būtų labai gražu ir malonu. Visi to laukia, jeigu tai yra realu. Visi būtų labai patenkinti jei toks monstras, garvežys atvažiuotų į Kauną. Aš irgi būsiu patenkintas“, – malonumo žaisti su kartu su JV neslėpė Tubelis.
Pastarajam sezonui artėjant link pabaigos buvo pasirodžiusios kalbos, kad Eurolygos turtingieji turėjo planų išpirkti Tubelio kontraktą, tačiau tai neįvyko, o galiausiai 24-erių lietuvis padėjo parašą ant naujos sutarties su Lietuvos čempionų komanda.
„Nei aš jums sakysiu, kas ir kiek siūlė dar, bet prioritetas buvo „Žalgiris“. Aš labai nesimėčiau, labiau agentas dirbo. Aš tik pasiklausiau, kas ir kaip, ir uždėjau parašą. Kaune yra viskas – man yra vieta tobulėti, treneris, štabas ir vadovybė manimi tiki. Jie su manimi kalbėjo ir tiki į priekį. Belieka eiti į salę ir toliau tobulėti. Nelabai ko prisikabinti galima“, – sąlygomis Kaune džiaugėsi Tubelis.
Taip pat Ąžuolas papasakojo apie savo laikotarpį JAV, nepavykusią galimybę užsikabinti NBA bei pirmuosius žingsnius grįžus į Lietuvą.
„Nelabai aš žiūrėjau į priekį. Metai Arizonos universitete man labai patiko, aš mėgavausi tuo. Kompanija gera, visi žmonės geri, nori tau tik gero. galų gale buvo tie skaičiai užfiksuoti, kad buvo laikas pasibandyti naujokų biržoje. Ji praėjo labai paslaptingai, negaliu pasakoti, bet buvo visokių variantų. Gavau dvišalį kontraktą su Filadelfija, bet nelabai tikau tai komandai. Jie sakė, kad stebės, žiūrės progresą.
Taip, man buvo liūdna, nes buvo pirmas toks kartas karjeroje. Tada jau reikėjo skambinti ir ieškotis darbo. Tada agentas suderino, kad žaisčiau „Neptūne“.
Atvažiavau sezonui prasidėjus, komandos jau buvo susikomplektavusios, tad nebuvau piktas, kad man nėra vietos Vilniuje. „Neptūnas“ prie jūros, su vaizdu į jūrą. Man buvo labai gerai. Turėjau prie savęs Deivydą Gailių, Mindaugą Girdžiūną ir Žygimantą Janavičių.
Na ką, atėjau jaunas su Sargiūnu ir mėtėm, ir visus į košę dėjom. Viskas labai paprastai. Susimečiau savo, atsikovojau savo, pasiėmiau tą statulėlę, kuri man nelabai įdomi. Net nežinau, kur ji yra. Tokia ta istorija“, – LKL sezono MVP titulo nesureikšmina Ąžuolas.
Taip pat Tubelis gyrė Mato Buzelio talentą bei požiūrį į darbą. Kylanti Čikagos „Bulls“ žvaigždė taip pat prisijungė prie Rimo Kurtinaičio vadovaujamos Lietuvos nacionalinės komandos bei pluša su visais Birštone.
„Jis prie mūsų lietuvių išsiskiria tikrai. Iš šono atrodo toks lengvas, lengvai kyla, deda iš viršaus, gerai meta po driblingo ir po pagavimo. Matosi, kad labai darbštus, labai daug dirba individualiai. Toks jausmas, kad žmogus nesiilsi vasaromis. Aišku, yra kur tobulėti, vis tik jam tas europinis krepšinis yra naujas. Bet jis puikiai su tuo tvarkosi, jei kas neaišku, pasiklausia, labai visko klausosi. Viskas bus gerai, labai daug talento, įspūdingo lygio žaidėjas. Turime būti labai laimingi ir bandyti išsaugoti tokius talentus.“
Galiausiai Ąžuolas pripažino, kad NBA svajonės šiuo metu nepuoselėja, o tiesiog džiaugiasi „Žalgiryje“ turimomis sąlygomis.
„Man dabar yra gerai su Kauno „Žalgiriu“. Viskas yra duota, gyvenu gerai, arena labai netoli. Visos sąlygos yra, gali pavalgyti arenoje ir panašiai. Viskas, ką turi NBA komandos. Gal ne dabar kažkur, jei būsiu geras, gal vėliau kada“, – kalbėjo Tubelis.
Taip pat pokalbyje Ąžuolas atskleidė savo vasaros planus, ką dar savo žaidimo repertuare norėtų pagerinti, kalbėjo apie darbą su Žygimantu Janavičiumi, tobulinant tolimus metimus bei papasakojo apie sėkmingai besiklostančią brolio karjerą už Atlanto.