Dviprasmiškai pasaulio čempionato atrankoje kol kas žaidžiančiai Lietuvos krepšinio rinktinei vasarą reikės rinkti pergales. Pažadą padėti jų siekti jau davė Kasparas Jakučionis, tačiau Mato Buzelio šansus debiutuoti su nacionalinės komandos marškinėliais vis dar gaubia nežinia, o ilgametis rinktinės kapitonas Jonas Valančiūnas taip pat tikina, kad įtakos Čikagos „Bulls“ komandos žvaigždės sprendimams turi nedaug.
Buzelis dar prieš praverdamas NBA duris Valančiūną yra prilyginęs dėdei, o jo tėtis Aidas ilgą laiką su rinktinės kapitonu kaip kineziterapeutas dirbo tiek nacionalinėje komandoje, tiek Valančiūnui žaidžiant NBA.
Visgi JV „krepsinis.net“ žurnalistei Gabrielei Miknevičiūtei atskleidė, jog negali daryti įtakos Buzelio sprendimui vasarą užsivilkti rinktinės marškinėlius.
„Aš gi jo nevaldau, jis suaugęs vyras, 21-eri metai, sprendžia pats. Aš galiu tik patarti ar atsakyti į jo vieną ar kitą klausimą. Nei mama, nei tėvas, nei juolab aš negalime jo sprendimų lemti. Jis protingas vyras, mato situaciją ir daro sprendimus pats“, – teigė Valančiūnas.
Denverio „Nuggets“ komandai priklausantis centras taip pat pasisakė ir atsisakančių atvažiuoti į rinktinę klausimu. Pats JV pastarąjį kartą nacionalinei komandai dėl naujo NBA kontrakto paieškų nepadėjo tik 2024 m. olimpinėje atrankoje Puerto Rike, o prieš tai rinktinėje be pertraukų žaidė nuo pat 2011 m.
Visgi pats kapitonas replikomis atsisakantiems žaisti rinktinėje nesimėto bei tikina, jog kartais neigiamus atsakymus gali lemti vidiniai rinktinės reikalai.
„Kalbų yra nemažai, bet manau, kad visiems mums reikia pasižiūrėti į save, ar patys iki galo atiduodame viską, ką galime. Lengva yra kitą kritikuoti, pasakyti, kad neatvažiavo. Tu nežinai, per ką tas žaidėjas eina, kas vyksta jo gyvenime ar šeimoje, juk kiekvienas turi šeimą, draugus, gal jam tenka eiti per kažkokius sunkumus. Juk nėra taip, kad žinai, jog žaidėjas sveikas, ir tai yra viskas. Bet gal yra psichologinių dalykų?
Kitas dalykas, galime rodyti pirštais į žaidėjus ir sakyti: tas neatvažiavo. Tik ar padarėme viską, kad jis atvažiuotų? Ar turime planą, kaip žaisime, ar sukuriame geriausią aplinką tam žaidėjui žaisti ir gerai jaustis?
Juk visi nori žaisti krepšinį, visus krepšinis veža, mini traumos nėra pasiteisinimas jiems ir jei žaidėjai nenori, galbūt yra kažkas viduje, o ne žaidėjų nore. Viskas gerai, žaidėjai nori, tiesiog reikia visiems pasižiūrėti į veidrodį ir nustoti linksniuoti žaidėjus, kurie neatvažiuoja.
Gryninamės viską spaudoje, neberimta, tokie rimti žmonės, kaip vyrai gi galime pasišnekėti atsisėdę. Ir man galima paskambinti pakalbėti, nepakelsiu – perskambinsiu. Manau, kad visiems reikia kaip šeimoje pasikalbėti bei turėti daugiau santarvės ir ramybės“, – teigė Valančiūnas.