Klubiniam Lietuvos krepšiniui 2025-2026 m. sezonas įsimins kaip vienas įspūdingiausių per ilgą laiką, deja, pastarosiomis dienomis dėmesys pradėjo krypti į ne pačius svarbiausius dalykus.
Praėjusią savaitę puikų debiutinį Tomo Masiulio sezoną Eurolygoje užbaigė tik atkrintamųjų serijose beveik niekam neperkandamas Šarūnas Jasikevičius, po kelių dienų Vilniaus „Rytas“ savo pelenės istoriją užbaigė skambiausiu įmanomu būdu – Čempionų lygos finalo ketverte patiesdamas abi favoritėmis laikytas komandas ir į viršų iškeldamas nugalėtojų taurę.
Lūkesčius pranokęs Masiulio debiutas, eilinis Šaro kelialapis į Eurolygos finalo ketvertą bei Žibėno triumfas vainikuoja ir taip Lietuvos treneriams sėkmingus metus. Pirmą pilną sezoną vyr. trenerio pareigose leidžiantis Darius Songaila „Šiaulius“ mėgina grąžinti į šlovingesnius laikus, „Gargždų“ generolas Tomas rinkevičius taip pat paneiginėja prognozes, o „Jonavos“ vairą perėmęs Stepas Babrauskas pastaruoju metu savo komandą vis dažniau veda į pergales.
Deja, pastarosiomis dienomis labiau užsiimame kelių trenerių pavienių žodžių ar frazių dekonstravimais, nors tikėtina, jog artimiausiu metu antro tokio sėkmingo sezono neturėsime.
„Ryto“ pasiekimas buvo kosminis. Jie pasinaudojo šansu, kurį sunkiomis sąlygomis susikūrė patys, bet taip sėkmingai viskas sukrenta ne kiekvienais metais. Kalbame, kad „Žalgirio“ kitą sezoną gali laukti šokas, bet tas pats gali būti ir „Rytui“, kai reikės kažkiek grįžti į realybę.
Dar reikėtų, kad rinktinė vasarą gerai sustovėtų, tada galėtume kalbėti apie dar didesnį pozityvą. Nesuprantu… Pats gal dvejus metus kalbėjau, kad Lietuvai trūksta trenerių, bet dabar jų yra ir jie rodo gerus rezultatus.
Patys save lygioje vietoje stumiame į apačią. Kenčiame vietoje to, kad džiaugtumėmės. Jeigu „Žalgiris“ kitą sezoną kaposis dėl įkrintamųjų, „Rytas“ iškris „Top-16“ etape arba ketvirtfinalyje, visi prisiminsime, kokie geri buvo šie metai.
Tikėtina, kad kitąmet įvyks kažkoks nuosmūkis. Dabar reikia džiaugtis. Yra naujų žaidėjų, naujų trenerių, kurie atsiskleidžia. Masiulis nesudegė, Žibėnas užtvirtino savo, kaip rimto stratego poziciją, apie Šarą jau net nekalbu, nes jam tai bus eilinis finalo ketvertas, Songaila reguliarųjį LKL sezoną baigs ketverte. Yra daug pozityvių dalykų ir reikia tuo džiaugtis, ypač kai prieš metus prognozavome ne tokius gerus dalykus.
Jeigu dabar nepasidžiaugsime, tada jau nežinau, kas turi atsitikti, kad džiaugtumėmės“, – nustebimo lygioje vietoje kylančiomis dramomis laidoje „O, Sportas“ neslėpė Martynas Gecevičius.
Neįtikėtinas „Ryto“ žygis svarbus ir kitiems tarptautines ambicijas puoselėjantiems Lietuvos klubams, mat jis didina tikimybes ir šansus, jog kitąmet turėsime po du klubus FIBA Čempionų lygoje ir Europos taurėje bei vieną Eurolygoje.
Tai natūraliai didintų ir Lietuvos krepšinio lygos lygį.
„Šnekame apie tai, kas ką pasakė, bet pamirštame, kad Lietuvai tokie „Žalgirio“ ir „Ryto“ sezonai yra didelė pergalė. Treneriams, žaidėjams, reitingams, lygai… Du lietuviai treneriai sužaidė puikius sezonus tarptautiniuose turnyruose, Šaras vėl yra finalo ketverte… Apskritai po tokio sezono apie Lietuvos trenerius turėtų būti kalbama dar pagarbiau.
Tai būtų didelė pergalė ir lygai. „Neptūnas“ yra puikus to pavyzdys. Dalyvavimas Europos taurėje jų sudėtį pakėlė į kitą lygį. Jeigu ne Europos taurė, manau, kad Arno Veličkos ir Rihardo Lomažo Klaipėdoje nebūtų. Automatiškai šie žaidėjai lieka LKL ir juos netrukus matysime atkrintamosiose“, – pridūrė Mindaugas Brazys.