Tomas Masiulis po paskutinių sezone Eurolygos rungtynių dėkojo auklėtiniams už beprotiškas pastangas ir linkėjo sėkmės savo buvusiai komandai finalo ketverte.
„Sveikinu „Fenerbahče“ su pergale ir linkiu jiems sėkmės finalo ketverte. Dalis mano širdies yra su jais, tad aš palaikysiu juos. Rungtynes pradėjome su blogu nusiteikimu gynyboje, joje nežaidėme gerai. Antra pusė buvo daug geresnė, bet mes visas 40 minučių turime būti susikoncentravę gynyboje.
Noriu padėkoti savo žaidėjams, jie visą sezoną kovėsi kaip išprotėję, labai džiaugiuosi jais. Taip pat dėkoju fanams, jūs neįtikėtini, girdime jus visur“, – paskutinėje Eurolygos sezono spaudos konferencijoje graudinosi Masiulis.
– Kaip jautėtės serijoje kovodamas prieš Šarūną Jasikevičių?
– Buvo nelengva kautis prieš vieną geriausių savo draugų, keistas jausmas. Bet darome savo darbą ir tai buvo skaudus pralaimėjimas. Bet didžiuojuosi savo žaidėjais, jie kovėsi kaip pamišę, negalėčiau prašyti iš jų nieko daugiau.
– Kaip vertinate komandos progresą visos serijos metu?
– Pradėjome šitą seriją kažkaip atsipalaidavę. Gal blogai paruošiau komandą, nes ne visi žaidėjai žaidė taip, kaip gali sužaisti. Kažkiek blogai atėjome į tą seriją. Gal tos pagirios po patekimo į atkrintamąsias… Pirmos rungtynės mums nesusiklostė, nebuvome tame lygyje, kuriame norime būti.
Šiandien davėme Khemui Birhcui atsikovoti 8 kamuolius po mūsų krepšiu. Ir jis tai padarė prieš didelius žmones. Gal kelis pabaigoje atsikovojo po išsikeitimų, bet prieš tai per lengvai ėmė kamuolius. Šitose rungtynėse, ypač pradžioje, man trūko fiziškumo.
– Neatrodė, kad teisėjai kiek kitaip traktavo kontaktą šiandien?
– Man kažkaip irgi taip pasirodė. Tris rungtynes žaidėme vienaip ir matyt jie matė, kas čia vyksta. Stambule jau per daug buvo, visur mumis nešiojo po visas vietas. Bet čia yra play-offai. Šiandien nuo pradžių matėsi, kad neduos to kontakto, iškart viską švilps. Gal tas mums yra ir palankiau. Kai leidžia prilaikyti mus, tuomet žymiai sunkiau.
– Kaip jums atrodė paskutinės dvi varžovų atakos pagrindinio laiko metu, kuomet taškus rinko Wade’as Baldwinas?
– Tie jų atkovoti kamuoliai brangiai mums kainavo. Paskutinėje atakoje gal turėjome pasikeisti. Jie sužaidė derinį, kur Dustinas nežinojo, keistis ar ne. kažkiek jį prigavo, į stiprią ranką prasiveržė, iki galo ėjo, įmetė metimą.
Dabar galima šnekėti, kad gal reikėjo antrą baudą pramesti, bet buvo likusios 5 sekundės, nebuvome tam pasiruošę. Dabar atrodo, kad reikėjo pramesti, bet būtų jie įmetę po to, vėl kitaip šnekėtume.
– Kaip vertinate Sylvaino Francisco rodomą meilę komandai ir pasiaukojimą?
– Čia vien apie Francisco? Aš manau, kad kiekvienas tai rodo. galėjome kabintis ir buvome arti, kad važiuotume į penktas rungtynes. Kalbant apie Francisco, jis paliko visą širdį, atidavė viską, ką gali. Šita serija jam tikrai labai sunki buvo, bet kaip žaidėjas jis yra labai patobulėjęs. Jis daug aukojosi dėl komandos. Jį visais įmanomais būdais atakavo ir puolime, ir gynyboje. Jis kovėsi iki galo. Skaudu visiems.
– Kokią esminę pamoką jūs pasiimate ateičiai?
– Sunku kažką ant karštų kalbėti. Visi gavome patirties. Apie tą fiziškumą atrodo tiek šnekėjome, bet pirmose dvejose rungtynėse buvome šoke nuo to, kas čia vyksta. Namuose šiek tiek prisitaikėme, fiziškumas buvo kitame lygyje. Šiandien buvo sunkiau kažkiek, žaidėjam tokį krūvį atlaikyti yra sunku.
– Kuo labiausiai didžiuojatės šiame sezone?
– Sunku dabar kalbėti, didžiuojuosi visa komanda, visais žaidėjais. Ačiū jiems ir juos palaikiusiems šeimos nariams. Ačiū fanams, kurie buvo, nes čia kosmosas yra tokioje atmosferoje žaisti. Ir fanai paaugo, ir mes paaugome, ir visi žaidėjai paaugo, ir treneriai paaugo kažkiek. Visi siekėme vieno tikslo – pergalės.
– Ar „Fenerbahče“ šiemet turį tą čempionišką gyslelę?
– Manau, kad turi. Turi nemažą dalį likusių žaidėjų, visi yra sveiki, pasiruošę, neblogoje formoje. Didžiausios sėkmės jiems ir Šarui.
– Ar sutinkate, kad Ąžuolas yra vienas geriausių ketvirtų numerių Eurolygoje?
– Taip, jo skaičiai, stabilumas, visa žaidimo branda. Visa užklasinė veikla, ką jis šneka, kaip jis šneka – tai yra neįtikėtina. Man atrodo, kad girdžiu 35 metų veteraną, visko mačiusį ir viską padarantį. Smagu už jį ir smagu, kad matosi, jog nepadarėme klaidos jį čia pasikviesdami.