Kauno „Žalgiris“ ketvirtfinalio serijoje atsidūrė ties pražūties riba ir dabar turės kurti iki šiol Eurolygoje dar nematytą stebuklą. O tam, kad jis įvyktų, pasak Tomo Masiulio, „Žalgiriui“ per mažiau nei savaitę teks stipriai pakelti žaidimo lygį.
Ketvirtadienio vakarą jo auklėtiniai Stambule prieš Šarūno Jasikevičiaus treniruojamą „Fenerbahče“ krito 74:86 ir ketvirtfinalio serijoje iki trijų pergalių atsilieka 0-2.
„Pirmiausia, sveikinimai „Fenerbahče“. Jie buvo geresni visais žaidimo aspektais. Mus pribaigė fiziškumas, puolime atkovoti kamuoliai ir paprastos detalės. Turime žaisti daug, daug, daug geriau.
Jeigu jie per pirmus du kėlinius atkovoja 12 kamuolių puolime, o mes gynyboje – 5, manau, kad tai daug ką pasako. Šnekame ir šnekame apie tą fiziškumą, bet galime tikrai žymiai daugiau.“, – teigė Masiulis.
– Ar problemos gali slypėti žaidėjų psichologiniame nusiteikime?
– Nežinau, koks čia gali būti nusiteikimas? Turi eiti ir žaisti. Gyvenimas ties krepšiniu nesibaigia. Kaip sakoma, atkovoti kamuoliai labiau priklauso ne nuo talento, o noro. Aišku, „Fenerbahče“ žaidėjai yra kažkiek didesni, kažkiek mus nustumia, bet šioje vietoje tikrai galime labai stipriai pasitempti. Sunku žaisti, kai per pirmą pusę varžovams suteiki 12 papildomų atakų. Jantunenas, Melli nustūminėja mūsų centrus. Tai daug ką pasako. Kai varžovams duodi įmesti 16 taškų antraisiais šansais, žaisti yra tikrai labai sunku.
– „Fenerbahče“ vėl užsikūrė po Biberovičiaus tritaškių, prie kurių vėlavo Francisco. Ar tai buvo koncentracijos stoka?
– Kiek pamenu, toje situacijoje net nebuvo jokių pagalbų. Francisco turėjo būti prie Biberovičiaus ir neduoti išsimesti. Turbūt vėl reikia kalbėti apie koncentraciją. Kai duodi varžovams rinktis kamuolius puolime, geriausiems metikams mesti laisviems… Tai yra nepateisinami dalykai.
– Francisco trečiajame kėlinyje paleido tritaškį iš 9 metrų iki atakos pabaigos likus 15 sekundžių. Ar nepasigedoti komandinio žaidimo sunkiu metu?
– Taip, ypač trečiajame kėlinyje labai nepatiko. Blogai jaučiuosi, kad mano komanda taip žaidė, kai mes dar galėjome kantriau žaisti. Pradėjome žiūrėti savęs, ieškoti taškų, kai dar galėjome kautis ir žaisti, taip kad čia mano atsakomybė – nesugebėjau nuteikti, kad žaistume logišką krepšinį.
– Žaidėjai rūbinėje atrodė it žemę pardavę. Kaip reikėtų juos sugrąžinti ant kojų iki trečiadienio?
– Kaip ir sakiau, gyvenimas nesibaigia. Taip, sutikome rimtą varžovą, bet yra dar vienerios rungtynės. Galime viską apsukti. 0-2, iš tokios situacijos yra grįžę mažai komandų, bet tikrai už dyką niekam nieko neduosime. Norime pakviesti kiekvieną faną, kad ateitų ir mus palaikytų.. Tikrai galime kautis ir geriau atrodyti. Tas fiziškumas, atkovoti kamuoliai – mūsų arenoje tokių dalykų negali būti. Jeigu jie sumes sunkius metimus, beliks nukelti kepurę ir palinkėti sėkmės, bet tuos dalykus tikrai turime taisyti.