Francisco – apie lemiamą ataką, neįvertintą Butkevičių ir supančius gandus

O, Sportas!
Autorius
5 min skaitymo trukmė
Sylvainas Francisco. BNS foto nuotr.

Kauno „Žalgiris“ dramatiškai sugrįžo į pergalių kelią Eurolygoje, o žalgiriečių lyderis Sylvainas Francisco po mačo nupasakojo svarbiausius pergalę lėmusius aspektus, lemiamos atakos planą bei negailėjo gražių žodžių Arnui Butkevičiui.

Penktadienio vakarą Tomo Masiulio auklėtiniai namuose 87:85 patiesė Madrido „Real“, o pergalę baudų metimais išplėšęs Francisco surinko 20 taškų, 5 rezultatyvius perdavimus ir 22 naudingumo balus.

„Esu labai lamingas, jog laimėjome prieš Madridą dviem taškais, – teigė prancūzas. – Išvykoje pralaimėjome vienu tašku, o pergalė dviem taškais duoda pranašumą. Džiaugiuosi, jog vaikinai nepasidavė, buvome agresyvesni, fiziškesni ir sugebėjome pasiekti pergalę.“

– Paskutinėje atakoje išprovokavote pražangą. Ar buvo planas palikti jus žaisti vienas prieš vieną ir tikėtis metimo ar pražangos?

– Galų gale mes atlilkome peržiūras ir žinojome, jog jie neleis žaidėjams žaisti vienas prieš vieną, ypač man. Taigi, kai aš paprašiau Arno užtvaros, žinojau, jog su juo ateis Campazzo ir supratau, kad galiu atakuoti arba veržtis prieš Hezonją, ką ir pasirinkau. Buvo viena mintis – jei praeisiu Tavaresą, buvau tikras, kad įmesiu. Hezonja mane sustabdė pražanga – tai buvo dar geriau. Man svarbiausia buvo pačiam atlikti paskutinį metimą arba rasti laisvą komandos draugą.

– Ketvirtajame kėlinyje 5 minutes negalėjote pelnyti taškų. Kaip pavyko išgyventi tą atkarpą ir pasiekti pergalę?

– Turėjome tai išspręsti. Kaip ir rungtynėse su „Olympiacos“, jei turime du pratęsimus, turime nepasiduoti. Prieš save turėjau Abalde, Decką – aukštus vyrukus, todėl turėjau išsiaiškinti, kaip prieš juos žaisti, kur aš galiu juos apžaisti ir rasti savo komandos draugus. Tai tik sukasi tavo galvoje, bet turi reikia priimti greitus spredimus. Mums pavyko daugiau judinti kamuolį, bet svarbiausia – stabdyti varžovus ir bėgti į puolimą.

– Tavareso stabdymas buvo didelė problema trečiajame kėlinyje. Kaip išsprendėte jo problemą?

– Jei atvirai, tiesiog reikia daryti pražangas ir taip jį stabdyti, nes jis labai aukštas. Galiausiai jis daug daro puolime, todėl turėjome pasirūpinti, jog dirbtų ir gynyboje. Jis uždirbo kelias pražangas, bet susitvarkėme neblogai.

– Arnas mačo pabaigoje pataikė sudėtingą metimą ir vos išvengė Tavareso. Kaip jums ši sitaucija atrodė?

– Kai pamačiau, jog Nigelis (Williamsas-Gossas) perduoda kamuolį, nežinojau, kas ten iššoko. Kai pamačiau, kad Arnas, buvo netikėta, bet jis pataikė. Aš labai džiaugiausi, nes Arnas dirba daugiau nei tai parodo statistika. Jis yra vienas labiausiai neįvertintų gynybinių žaidėjų lygoje. Po tokio metimo jo pasitikėjimas savimi turėjo padidėti ir kartais mums kartais reikia, jog visi vaikinai gautų kamuolį.

– Pirmoje pusėje praleidote 55 taškus, o antroje – tik 30. Kaip paaiškintumėte tokį skirtumą ir kas buvo kalbama per ilgąją pertrauką?

– Žaidžiame namuose ir negalime praleisti 55 taškus. Manau, kad „Real“ yra komanda, kuri labai daug bėga ir tam daug ruošėmės. Antroje pusėje tiesiog turėjome geriau juos stabdyti. Tai mes ir padarėme ir sugebėjome pasiekti pergalę bei praleisti mažiau taškų antroje pusėje.

– Po mačo apsikeitėte marškinėliais su Sergio Llullu. Ar galite papasakoti apie savo ryšį su juo, ar Llullas yra jūsų autoritetas?

– Negaliu pasakyti, kad autoritetas, nes, kai buvau jaunas, aš žiūrėdavau į NBA žaidėjus. Aš žinojau, kas jis toks, bet daug apie jį nežinojau. Llullo metimus pramačiau, kai man buvo 11-12 metų. Kai buvau Manresoje, žaisti prieš jį buvo nuostabu. Jis yra viena iš Eurolygos legendų, matyti, kaip Llullas žaidžia, yra nuostabu. Esu dėkingas, kad jis man davė marškinėlius, nes labai norėjau juos turėti prieš jo karjeros pabaigą.

– Netyla gandai apie tiek tavo, tiek Moseso Wrighto išvykimą. Ar tokios kalbos kenkia žaidėjui ir dabar yra per daug sureikšminamos?

– Norėčiau, kad turėtume kalbų apie žaidėjus, jų išvykimus limitą. Šiame sezone tai yra labai svarbu, ypač dabar, paskutinėje atkarpoje. Taigi, būtų geriau nieko nesakyti iki paskutinio sezono mačo. Kartais kai kuriems žaidėjams gali būti sunku susikoncentruoti, nes gandų yra. Tačiau, galų gale, tai yra gandai ir tai – krepšinio dalis. Sirgaliai labai myli krepšinį ir jei sužaisi prastą mačą, jie viską tau pasakys. Bet tai yra žaidimo dalis. Mes esame žmonės, ne robotai, nesužaisime 100 rungtynių vienodai gerai.

Pasidalinti