Kol kas ne itin sėkmingai besiklostančiame „Jonavos Hipocredit“ (2-15) sezone komanda turi kelis individualiai išsiskiriančius šviesulius.
Tarp lietuvių tokie yra komandos senbuvis Lukas Kreišmontas ir kapitonas Džiugas Slavinskas, o užsieniečių gretose lyderystės imasi Makai Ashtonas-Langfordas.
Trečiąjį sezoną Europoje leidžiantis 27-erių amerikietis per beveik 25 minutes fiksuoja solidžius skaičius – 12,6 taško (48 proc. dvit., 46 proc. trit., 82 proc. baud.), 4,5 rezultatyvaus perdavimo, 2,4 atkovoto kamuolio ir 11,8 naudingumo balo.
Visgi pastaruoju metu jis buvo dar sunkiau sulaikomas. Žaisdamas prieš keturias dabartinio lyderių penketuko ekipas 190 cm ūgio gynėjas vidutiniškai rinko po 18,5 taško (58 proc. dvit., 50 proc. trit., 89 proc. baud.), 4,8 rezultatyvaus perdavimo, 3 atkovotus kamuolius ir 19 naudingumo balų.
Nors paskutinis susitikimas su Vilniaus „Rytu“ šioje atkarpoje legionieriui buvo prasčiausias (15 tšk., 11 naud. bal.), jo ekipa ketvirtajame kėlinyje dar žengė koja kojon su vilniečiais (77:77) ir tik tuomet paleido šiuos į priekį bei galiausiai pripažino varžovų pranašumą.
„Rytui“ nutraukus savo nesėkmių seriją, ilgiausiai nelaimintys čempionate dabar yra Jonavos krepšininkai. Lygos autsaideriai dar nėra iškovoję pergalės 2026-aisiais – nuo paskutinio jų triumfo prabėgo lygiai du mėnesiai.
Bene geriausią progą nutraukti laimėjimų sausrą „Jonava Hipocredit“ turės šį savaitgalį, kai stos į kovą su vienintele LKL, kurią remia „Betsson“, pirmenybėse įveikta komanda.
Šešadienio popietę „Jonavos Hipocredit“ autobusas išriedės į netolimą išvyką Kėdainių link, kur jonaviečiai kibs į atlapus vietos „Nevėžiui-Paskolų klubui“ (5-12), žengiančiam aštuntoje pozicijoje.
Šios rungtynės jonaviečiams gali būti kertinės mėginant sugrįžti į kovą dėl atkrintamųjų. Būtent jie triumfavo abiejose tarpusavio akistatose iki šiol, todėl trečiasis laimėjimas ne tik sumažintų atsilikimą iki Kėdainių klubo turnyrinėje lentelėje, bet ir garantuotų tarpusavio pranašumą.
Lengva nebus – Laimono Eglinsko auklėtiniai savo sirgalių akivaizdoje praėjusį savaitgalį parklupdė Panevėžio „Lietkabelį“ (81:80) ir nenorės atiduoti brangaus taško savo tiesioginiams oponentams.
Rungtynių dieną portale LKL.lt – pokalbis su M. Ashtonu-Langfordu.
– Paskutiniosios rungtynės su „Rytu“ buvo vienas šviesesnių pastarojo laikotarpio epizodų, kadangi su Lietuvos vicečempionais iki ketvirtojo kėlinio vidurio laikėtės kovoje. Ar toks mačas įpučia pozityvo? – LKL.lt paklausė Jonavos klubo atstovo.
– Tikrai taip. Tai suteikia šviesos tunelio gale, nes jie – viena stipriausių komandų lygoje. Geras žaidimas prieš tokį varžovą turėtų duoti pagreitį. Nors norėjome laimėti ir pritrūko, tai parodo, kad galime su jais konkuruoti, vadinasi, galime konkuruoti praktiškai su bet kuo.
– Buvo įdomu stebėti vyriausiojo trenerio Stepo Babrausko emocijas ir išvarymą. Tikriausiai rankas nuleidęs treneris taip nesielgtų. Kiek tokie dalykai įkvepia ir žaidėjus?
– Mūsų rezultatas akivaizdžiai ne toks, kokio norėjome, per sezoną daug kas keitėsi, buvo bangavimų. Bet kai treneris taip stoja už komandą ir rodo emociją, tai duoda vilties. Žinome, kad jis mumis tiki, vadinasi, turime tikėti ir vieni kitais. Tai tikrai suteikia energijos prieš kitas rungtynes.
– Beviltiškų pralaimėjimų pastaruoju metu nepatiriate. Galbūt jaučiate progresą tam tikruose aspektuose?
– Taip, tikrai. Visą sezoną strigome ties pikenrolo gynyba – ne tiek pačia gynyba prieš užtvaras, kiek rotacijomis, tarpusavio pagalbomis. Pastarosiomis savaitėmis daugiau susilipdėme kaip komanda – mes apskritai gana artimi, ir tai padeda. Kai žinai, kad už nugaros bus pagalba ir veikia komunikacija, gali drąsiau likti prie savo žmogaus, veržliau lįsti pro užtvaras. Per paskutinius kelis mačus pagerinome tas smulkmenas – tikimės, kad tai persiduos į artimiausias rungtynes ir vietoj skaudžių pabaigų išplėšime kelias pergales.
– O iki tol – kas labiausiai trukdė Jonavos komandai?
– Buvo daug dvejonių, ypač dėl nuolatinių pokyčių. Keitėsi treneris, daug žaidėjų atėjo ir išėjo. Daug neaiškumo apie tai, kas bus toliau, užuot tiesiog žaidus. Dabar, kai turime tvirtesnį pagrindą, žinome, ko tikėtis – belieka išeiti ir atiduoti viską aikštėje. Kelias dienas prieš rungtynes rimtai ruošiamės, o paskui paliekame viską ant parketo.
– Jūs esate gynėjas, kuris savo pašonėje turi du buvusius žaidėjus – S. Babrauską ir Artūrą Milaknį, kurie žaidė aukščiausiame lygyje Europoje, buvo puikūs metikai. Kiek jų išminties pavyksta perimti į savąjį bagažą?
– Labai daug. Jie žaidė aukščiausiame lygyje, matė visas gynybos schemas ir išmano skautingą, ypač kaip snaiperiai. Ir dabar per treniruotes jie puikiai pataiko. Juos matyti ir girdėti jų patirtis labai padeda ir man asmeniškai: metimo mechanika, žaidimo suvokimas, gebėjimas sulėtinti žaidimą, pasitikėjimas perimetre, metant iš toli.
– Jūsų sezonas statistiškai solidus – esate tarp komandos lyderių, demonstruojate neblogą pataikymą, o pagal rezultatyvius perdavimus esate šeštas lygoje. Kiek pavyksta mėgautis savo paties žaidimu, kai pergalių pasiekti nepavyksta?
– Atvirai – sunku mėgautis, kai tai neveda į pergales. Svarbiausia yra laimėti. Labai noriu patekti į atkrintamąsias ir žaisti sezono pabaigoje – suteikti sau ir komandai šansą. Žinoma, nori žaisti gerai, bet jei tai ateina po pralaimėjimų – iš esmės neturi reikšmės. Tiek galiu pasakyti. Tikiu, kad viskas apsisuks ratu, reikia tik nuleisti galvą, daryti savo ir pasitikėti komandos draugais. Visi mano rezultatyvūs perdavimai – jų nuopelnas. Jei jie toliau pataikys, gal pakilsiu perdavimų lentelėje, o kartu ateis ir daugiau pergalių.
– Artėja FIBA rinktinių pertrauka. Jūsų klubui tai bus paskutinė tokia proga prieš lemiamą sezono atkarpą skirti laiką tik treniruotėms ir tobulėjimui. Ar realu per tą laikotarpį padaryti kokybinį šuolį?
– Taip. Prieš pertrauką dar turime dvejas rungtynes – su „Nevėžiu-Paskolų klubu“ ir „Gargždais“, o tada langas. Šios dvejos rungtynės labai svarbios, nes, kiek žinau, nuo „Nevėžio-Paskolų klubo“ atsiliekame trimis pergalėmis. Jei laimėtume abejas, priklausomai nuo jų rezultatų, galėtume priartėti. Tada pertrauka tikrai padėtų – bet daug kas priklausys nuo artimiausių mačų.
– Viltis dėl atkrintamųjų tikrai dar yra gyva, nors „Nevėžio-Paskolų klubo“ pergalė prieš „Lietkabelį“ jums nebuvo palanki. Visgi šią komandą įveikėte dusyk, o trečioji pergalė garantuotų tarpusavio pranašumą. Ar šių rungtynių svarba ypatinga ir juntama jūsų rūbinėje?
– Man kiekvienos artimiausios rungtynės yra svarbiausios. Neskirstau, kurios svarbesnės – tiesiog nuleidžiu galvą ir einu į kitas rungtynes. Žinau jų svarbą platesniame paveiksle, bet taip save ruošiu kiekvienam mačui.
– Kas jūsų žaidime labiausiai suveikė žaidžiant prieš šią komandą, turint omenyje, kad kitų ekipų įveikti nepavyko?
– Stengiamės atitikti jų fiziškumą – jie labai fiziški, tai jų komandos stiprybė. Taip pat stabdyti jų greitą puolimą – jie ten daug renka taškų. Tose dvikovose, kurias pralaimėjome (Citadele KMT grupės etape abusyk laimėjo kėdainiečiai, – aut.), jie laimėjo daug dvikovų vienas prieš vieną. Tad esmė – pagalbos ir rotacijos, atsitvėrimai, kad atkovotume kamuolius po jų netaiklių metimų. Su tuo tikrai turėjome bėdų.
– Neigiamo scenarijaus atveju komandos situacija dar labiau komplikuotųsi. Kiek apskritai skaudu jums būtų užbaigti sezoną paskutinėje vietoje ir be atkrintamųjų varžybų?
– Nebūtų gerai. Nepatekti į atkrintamąsias būtų labai skaudu. Bet kad ir kas nutiktų, norėčiau stipriai užbaigti sezoną. Tiesą sakant, nenoriu net galvoti apie nepatekimo scenarijų – mano galvoje tokios galimybės nėra. Bet taip, tai būtų labai skaudu.
– Citadele KMT finalo ketverte nedalyvausite, bet įdomu, kokią jo baigtį prognozuojate ir ką manote apie savo komandos draugo Olino Carterio šansus Snaiperio konkurse, kurį remia „Betsson Casino“?
– Jei reikėtų už ką nors dėti pinigus, dėčiau už jį. Pusfinaliai? „Rytas“ prieš „Lietkabelį“ – sunkus mačas, bet rinkčiausi „Rytą“. „Žalgiris“ prieš „Neptūną“ – renkuosi „Žalgirį“. Finale – „Žalgiris“ prieš „Rytą“, laimi „Žalgiris“.