Sausio ir vasario sandūroje LKL, kurią remia „Betsson“, reguliarusis sezonas pasieks pusiaukelę. Šį savaitgalį finišuos antrasis ratas, o po jo visos devynios komandos jau bus sužaidusios po 16 mačų.
Klaipėdos „Neptūnas“ (10-5) šeštadienio vakarą turės progą simbolinę žymą sezone pasitikti kiek labiau įsitvirtinęs antrojoje turnyrinės lentelės vietoje, kurią neseniai perėmė iš pastaruoju metu stringančių Lietuvos vicečempionų.
Gedimino Petrausko kariauna namuose priims Vilniaus „Rytą“ (9-6), kuris atvyksta su siekiu nutraukti keturių pralaimėjimų seriją vietiniame fronte bei atsitiesti po skaudžios nesėkmės Čempionų lygoje prieš Stambulo „Galatasaray“.
Šeštadienio susitikimą, kurio nugalėtojai trečiąjį ratą pasitiks antroje vietoje, tiesiogiai iš Klaipėdos nuo 16.30 val. transliuos BTV televizija ir „Telia Play“.
„Neptūnas“ ant „Švyturio“ arenos parketo žengs čia pat prieš kelias dienas Europos taurėje pranokęs Jeruzalės „Hapoel“. Tai buvo žūtbūtinė pergalė, siekiant išsaugoti bent teorinius šansus žengti tolyn.
Nuostabias rungtynes prieš vienus turnyro lyderių sužaidė Rihardas Lomažas. Gynėjas pademonstravo savo potencialą puolime visu gražumu – suvertė net 31 tašką, atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir sugriebė tiek pat atšokusių kamuolių, perėmė 2 kamuolius ir sukaupė 33 naudingumo balus.
29-erių latvis solidžius skaičius stabiliai demonstruoja ir LKL, kurią remia „Betsson“, čempionate. Per beveik 26 minutes jis fiksuoja 15,1 taško (52,1 proc. dvit., 35,8 proc. trit., 87,7 proc. baud.), 3,9 rezultatyvaus perdavimo, 2,2 atkovoto kamuolio ir 15,6 naudingumo balo vidurkius.
Tiesa, vieną komandos lyderių G. Petrauskas vertina ne tik už jo talentą atakuojant krepšį. Neseniai spaudos konferencijoje strategas užstojo savo auklėtinio gynybinius gebėjimus sakydamas, jog peikiantys R. Lomažo gynybą nesupranta krepšinio.
Negana to, uostamiesčio klubo perimetro žvaigždės visur pilna ir emociškai. Tai tapo daugiau nei akivaizdu po to, kai pasirodė „Mic‘d Up“ epizodas, kurio metu R. Lomažas nevengė bendrauti kone su visais rungtynių dalyviais – nuo komandos draugų iki varžovų ar sirgalių.
Apie charakterį grūdinančius mūšius Europos taurėje, emocijas aikštelėje, latvių desantą pajūryje, R. Lomažo ir viso „Neptūno“ gynybą bei mačą su „Rytu“ – LKL.lt pokalbis su latviu.
– Šios savaitės rungtynėse prieš Jeruzalės „Hapoel“ iškovojote itin svarbią pergalę Europos taurėje, išsaugodami šansus patekti į atkrintamąsias. Kokia atmosfera ir emocija vyravo po mačo „Švyturio“ arenoje ir jūsų rūbinėje?
– Žinote, per pačias rungtynes viskas tikrai įkaito, atmosfera buvo labai karšta. Arena darėsi vis garsesnė ir garsesnė. Tikiuosi, kad žmonių ateis vis daugiau, nes mums to tikrai reikia. Tačiau rūbinėje, tiesą sakant, buvo ramu. Žinoma, tai didelė pergalė prieš stiprią komandą, bet mes dar nieko nepasiekėme vien laimėję šį mačą. Buvo svarbu įveikti tokią talentingą ekipą, kuri yra viena pagrindinių pretendenčių laimėti Europos taurę. Tai parodo, ką mes sugebame. Tačiau tai buvo tiesiog dar vienerios rungtynės. Šį šeštadienį mūsų laukia labai svarbus susitikimas, tad po mačo visas dėmesys iškart nukrypo į jį. Visi kalbėjo: „Padarykime tai ir šeštadienį.“
– Žiniasklaida jau pradėjo skaičiuoti jūsų šansus Europos taurėje – liko tik vienas scenarijus, pagal kurį galite žengti toliau. Ar komandoje vis dar stipriai tikite, kad pavyks tai padaryti?
– Tiesą sakant, manau, kad mes apie tai net negalvojame. Keliaujame nuo rungtynių iki rungtynių. Dabar svarbiausia šeštadienis, po to – trečiadienis. Turime padaryti viską, kas priklauso nuo mūsų, o tada pamatysime, kaip viskas susidėlios. Jei nusišypsos sėkmė – pavyks. Jei ne – ką padarysi, bet bent jau žinosime, kad padarėme viską, ką galėjome. Svarbiausia koncentruotis į tai, ką galime kontroliuoti. Žinoma, dabar žvelgiant atgal, tas pralaimėjimas Manresoje vienu tašku, kai aš nežaidžiau, ar rungtynės, kur pirmavome 20 taškų, bet pralaimėjome, kažkiek skauda. Bet tokia turnyro specifika – čia sunku ką nors apskaičiuoti. Galime kalbėti ir apie mūsų pergales paskutinėmis sekundėmis, kurias taip pat galėjome lengvai paleisti. Tuo šis sportas ir įdomus.
– Ar tokios „gyvenk arba mirk“ stiliaus rungtynės ugdo komandos charakterį? Ar jaučiate, kad komanda auga tokiose situacijose?
– Manau, kad taip. Tai ugdo charakterį ir padeda mums augti kartu. Nenoriu sakyti, kad sezonas dar tik prasidėjo, bet LKL dar viskas prieš akis. Svarbu pamatyti, kaip reaguojame į tokias situacijas prieš artėjančius didelius iššūkius: Citadele KMT finalo ketvertą Šiauliuose ir vėliau sekančias atkrintamąsias. Puiku, kad turime tokias rungtynes dabar.
– Neseniai pasirodė „Mic‘d Up“ epizodas, kuriame atsiskleidėte įvairiomis spalvomis – užsiėmėte „trashtalku“, juokavote su komandos draugais ir net treneriu, kalbėjotės apie savo ateitį „Neptūne“ su jaunaisiais sirgaliais. Ar visa tai atspindi jūsų tikrąjį būdą?
– Sakyčiau, kad taip, bet galbūt šiek tiek persistengiau, nes žinojau, kad turiu mikrofoną (juokiasi). Paprastai viskas taip ir atrodo, gal net dabar buvau kiek mandagesnis. Žinote, kaip būna žaidime – viskas įkaista, pasikeitimai replikomis ne visada būna malonūs. Bet dažniausiai tai tiesiog žaidimo dalis, nieko asmeniško. „Trashtalkas“ mane užveda, žinau, kad ir daugeliui varžovų tai patinka. Užsidegi, o po rungtynių vėl viskas gerai. Man tai tiesiog labai patinka – tas bendravimas su sirgaliais, vaikais ar treneriu suteikia gerą jausmą.
– O kaip viskas atrodo, kai reikalai nesiseka? Ar šios emocijos ir kalbos neatsisuka prieš jus patį?
– Žinoma, yra laikas, kai gali kalbėti, ir laikas, kai turi būti visiškai susikaupęs ir negali švaistyti energijos. Kai kuriose rungtynėse varžovai patys tai pradeda, tada aš tiesiog atsakau. Kitą kartą galiu žaisti su mikrofonu ir neištarti nei žodžio. Tai priklauso nuo situacijos. Kartais bandai ką nors pasakyti, bet nesulauki jokio atsako, tada ir pats nustoji. Nėra prasmės kalbėtis su savimi.
– Buvo įdomu girdėti, kad suprantate ar net galite pasakyti keletą frazių lietuviškai.
– Taip, dėl to komandos draugai rūbinėje manęs ir nemėgsta (juokiasi). Jie negali apie mane kalbėti nesąmonių, nes aš viską suprantu. Kalbos skiriasi, bet jei įsiklausau, suprantu tikrai daug. Manau, iki sezono pabaigos jau kalbėsiu ir sakiniais.
– Dabar komandoje galite kalbėti latviškai su naujoku Karliu Šiliniu. Kiek smagu turėti kitą latvį savo pašonėje? Ar esate draugai?
– Taip, mes kartu žaidėme jaunimo rinktinėse, tad pažįstame vienas kitą. Tiesą sakant, tai man sukuria papildomą spaudimą – kai tik jis ką nors padaro, treneris iškart žiūri į mane (juokiasi). Bet jei rimtai, gera jį čia turėti. Manau, jam dar geriau, kad aš čia esu, nes naujoje komandoje visada sunku adaptuotis. Stengiuosi jam padėti. Smagu rūbinėje kalbėti gimtąja kalba. Niekada anksčiau to nebuvau patyręs savo karjeroje. Galbūt būtų dar ypatingiau, jei būtume kur nors toli, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Ispanijoje, o čia Latvija visai šalia, latvių kalbą aplinkui girdime dažnai. Bet vis tiek tai malonu.
– Kitas latvis – Martinas Meieris – žaidžia Gargžduose, visai šalia jūsų. Ar susitinka ši latvių trijulė?
– Ne, dar neteko. Planavome, bet su dabartiniu tvarkaraščiu tai sudėtinga. Sakiau jam – kai pasibaigs Europos taurės sezonas ir liks tik vienerios rungtynės per savaitę, tada tikrai turėsime laiko bendrai vakarienei.
– Esate vienas rezultatyviausių ir naudingiausių lygos žaidėjų, o klube dalijatės lyderio vaidmeniu su A. Velička ir D. Taroliu. Atrodo, kad šioje trijulėje jums pavyko atrasti atsakomybių balansą puolime. Kiek sunku buvo tą pasiekti, ypač gynėjų duete su A. Velička?
– Sakyčiau, sezono pradžioje nebuvo sunku, tiesiog reikėjo laiko suprasti, kas kaip nori gauti kamuolį. Dabar jau žaidžiame net negalvodami – jaučiame, kur kas bus ir kaip reaguos tam tikrose situacijose. Labai mėgaujuosi žaidimu su jais. Taip pat smagu, kad po traumos grįžo Tarolis. Jam prireikė laiko rasti ritmą, bet dabar jis grįžo ir tai mums suteikia dar daugiau variantų puolime.
– Spaudos konferencijoje jūsų treneris užstojo jūsų gynybą, sakydamas, kad tik neišmanantys krepšinio gali šį jūsų žaidimo aspektą peikti. Ar pats laikote save geru gynėju?
– Sakyčiau, esu solidus. Viskas priklauso nuo vaidmens. Jei žaisčiau 10 minučių, galėčiau visą laiką spausti kamuolį. Čia turiu kitas atsakomybes, tad turiu paskirstyti jėgas, kad būčiau produktyvus abiejose aikštės pusėse. Tikrai nelaikau savęs blogu gynėju. Kai atvykau į Lietuvą, pajutau kažkokią nepaaiškinamą neapykantą savo atžvilgiu, galbūt todėl, kad esu latvis (juokiasi). Žmonės stebėjo ir kritikavo, bet geriausia juos nutildyti savo žaidimu. Dabar jų nebegirdžiu.
– Kiek svarbu girdėti tokius žodžius iš trenerio?
– Žinoma, malonu. Tačiau būtų keista, jei jis pritartų tiems, kurie kalba blogai apie jo komandą. Mes visada ginsime savo žmones ir savo rūbinės chemiją.
– Pastaruoju metu buvo nemažai kalbų apie visos „Neptūno“ komandos gynybą. Ar šios kalbos pasiekia rūbinę? Kiek tokios kalbos motyvuoja?
– Girdime tai, bet tiesiog susitaikome su tuo. Visi supranta, kad turime žaisti geriau. Kartais net pajuokaujame – štai prieš Jeruzalę praleidome 92 taškus ir juokėmės: „O, mes dabar gynybinė komanda.“ Mūsų komanda tiesiog sukonstruota kitaip – mes orientuoti į puolimą. Galbūt tai skamba kvailai, bet gynyba pas mus tarsi antroje vietoje. Mes neturime išreikštų gynybos specialistų ar krepšio saugotojų. Žinoma, norime tobulėti, ypač prieš atkrintamąsias. Pasibaigus Europos taurei turėsime daugiau laiko vaizdo peržiūroms ir pasiruošimui konkrečioms rungtynėms. Kartais gynyboje pritrūksta jėgų dėl įtempto grafiko, bet tai nėra pasiteisinimas. Turime būti geresni.
– Artimiausios rungtynės – prieš „Rytą“, kuris dabar išgyvena sunkią atkarpą, pralaimėjo keturis kartus iš eilės LKL, kurią remia „Betsson“. Dabar jie – sužeistas žvėris. Kur matote „Neptūno“ pranašumus?
– Kaip ir sakėte – sužeistas žvėris yra dar pavojingesnis. Būtų buvę geriau, jei jie būtų atvykę po pergalių serijos ir kupini pasitikėjimo. Stebėjau paskutiniąsias jų rungtynes, jie žaidžia gerai, tiesiog pabaigose pritrūksta sėkmės. „Rytas“ turi patirties, prieš dvejus metus tapo čempionais, jų sudėtis kartu žaidžia ne vienerius metus. Tai bus didelis iššūkis, nes tai labai talentinga komanda. Tai, kad jie dabar duobėje, nereiškia, kad tai tęsis amžinai. Turime pasirūpinti, kad jų atsigavimas neprasidėtų nuo rungtynių su mumis.
– Pergalė prieš „Rytą“ būtų svarbi ne tik emociškai prieš Citadele KMT finalo ketvertą, bet ir įtvirtintų jūsų antrąją vietą turnyrinėje lentelėje.
– Taip, būtent taip ir yra. Tikiuosi, kad sirgaliai tai supranta ir palaikys mus dar stipriau. Kovojame dėl antrosios vietos, tad privalome apginti savo namų sienas.
– Nors laiko dar daug, įdomu, ar jūsų galvoje jau sukasi mintys apie Citadele KMT finalo ketvertą Šiauliuose?
– Šiek tiek, bet tai bus tik po trijų savaičių. Prieš tai dar turime daug svarbių rungtynių ir kelionių. Manau, komandoje kol kas apie tai galvojame tik kokiais 2 procentais. Žinoma, visi supranta, kad tai proga iškovoti pirmąjį sezono trofėjų. Bus smagu, pilna arena, puiki atmosfera. Būtų dar geriau, jei turnyras vyktų Klaipėdoje, bet tiks ir Šiauliai.
– Šiauliai visai šalia Latvijos. Ar sulauksite didelio palaikymo iš tėvynės?
– Nesu tikras. Žiūrėjau bilietus ir jų jau nėra daug, tad nežinau, kiek žmonių spėjo jų gauti. Galbūt penktadienio vakarą prieš finalo ketvertą kažkas prisimins ir pradės man rašyti žinutes (juokiasi).
lkl.lt informacija