Vilniaus „Rytas“ šeštadienio vakarą pasiekė užtikrintą pergalę LKL pirmenybėse. Giedriaus Žibėno vadovaujama ekipa 94:79 patiesė „Šiaulius“, o po mačo komandos strategas akcentavo gerą kamuolio judėjimą bei džiaugėsi po šiurpios traumos sugrįžusio Jerricko Hardingo pasirodymu.
„Nudžiugino tai, kad visai gerai atodėme šioje arenoje eilinėse LKL rungtynėse, – spaudos konferencijoje kalbėjo Žibėnas. – Patiems buvo įdomu, kaip mes čia atrodysime ne europiniame turnyre, ne su pagrindinėmis komandomis eilinėse rungtynėse. Tikimės, kad ir sirgaliai dar labiau įsidrąsins.
Kalbant apie žaidimą, turbūt sužaidėme puolime geriausią pirmą rungtynių pusę. Gynyboje kažkiek kruizo režimą buvome įsijungę, bet antroje pusėje susitvarkėme ir gynybą. Įjungėme aukštesnę pavarą ir išsisprendė rungtynės. Svarbiausia, kad šiame mače pasidalinome minutėmis ir išvengėme prieš laisvesnę savaitę nereikalingų dramų, kur pralaimi rungtynes ir paskui reikia aštuonias dienas laukti kitų. Sveikinimai žaidėjams ir sirgaliams.“
– Pirmoje pusėje pataikėte 10 tritaškių iš 14, pirmajame kėlinyje nepadarėte nei vienos klaidos. Kas veikia?
– Turbūt kamuolio judėjimas. Mes jau ilgiau žaidžiame vienas su kitu, daug kreipiame dėmesio atakuojant skirtingas varžovų gynybas. Ne tiek derinį, kiek idėją, kaip atakuojame vieną gynybą, kur yra prioritetas prieš kitą gynybą, kur kantrybę reikia parodyti. Žaidėjai yra kaip kempinės ir ima tą informaciją. Pirmoje pusėje judinome kamuolį, paskui pasidarėme didesnį skirtumą, buvo šiek tiek perdėto driblingo ir grįžome keliomis rungtynėmis atgal. To reikia išvengti ir žinome, kad norint eiti į aukštesnį lygį, tik atkarpų neužteks, norisi pastovumo.
– Kiek matote Jordano Walkerio žingsnį į priekį sprendimų priėmime per paskutinę savaitę?
– Trečios rungtynės, kur jis stengiasi sekti, ką mes norime. Tikrai disciplinos pas jį yra. Daug kas galėtų ginčytis, bet ateikite į treniruotę, ką mes žaidžiame yra 5 procentai viso proceso. Ne visą laiką žaidėjui pasiseks per tuos 5 procentus parodyti visą save. Kur jis dar pasistiebė, tai gynyboje. Sakyčiau, kad gynyboje šiandien buvo jo geresnės rungtynės negu puolime. Antroje pusėje šiek tiek perlaikė kamuolį, ten prasčiau atrodėme, bet su jo sprendimais judame į priekį. Norėtųsi eiti didesniais žingsniais, bet esame realistai. Judame po truputį, bet judame.
– Gynyboje nusprendėte prie Camerono Reddisho rungtynių pradžioje pastatyti Martyną Paliukėną. Kokia buvo šio sprendimo idėja?
– Martynas žaidė pirmas dvi, tris minutes, kad duotų energijos, kad kietesnę pražangą padarytų. Paskui, kai Martynas išeina, eina Radzevičius prie Camerono. Šiek tiek pakeitėme gynybą antroje rungtynių pusėje ir tai kažkiek jį pristabdė, pelnė tik šešis taškus. Jeigu klaustumėte manęs, manau, kad pirmoje pusėje Cameronas žaidė vienas ir daug jo komandos narių iškrito iš žaidimo ritmo, o tai atsiliepė jų gynybai. Aš visada už tai, kad kažkuris varžovas mums daug primestų, bet kiti komandos nariai nebūtų įtraukti puolime. Tada jie ir energijos gynybai neturi.
– Kokie jausmai buvo šiandien, ant parketo sugrįžus Jerrickui Hardingui?
– Esame žiauriai laimingi, kad jis grįžo. Reikėjo pirmos atakos, kad jis susimestų tuos metimus. Atrodo, kad jis nebuvo iškritęs kelioms savaitėms. Šiandien turėjome tokį Jerricką, kokį turėjome ir prieš nesėkmingą nusileidimą. Jam tai yra svarbu ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai. Tikiuosi, kad kitame mače jam nebus tokio nerimo įeinant į rungtynes. Šiandien tas jautėsi. Mes, kaip komanda, prie jo priprasime ir pagaliau žaisime kartu. Tai pirmos ar antros rungtynės, kur žaidėme visi kartu.
– Ką per pastarąsias savaites sužinojote naujo apie Hardingo charakterį, kol jis nežaidė?
– Kalbant apie jį, jis yra geras komandos draugas. Matosi patirtis, solidumas, branda. Tas jį kelia į kitą lygį. Iš mano patirties – kuo aukštesnio lygio žaidėjas, tuo jis paprastesnis kaip asmenybė. Toks yra Jerrickas. Dėl to jį taip palaiko kiekvienas komandos narys. Jeigu atkreipėte dėmesį, jeigu jis prames sunkesnį metimą, nebus blogos kūno kalbos, nes Jerrickas nuo pat pirmos dienos aria kartu su kiekvienu komandos nariu, neišsiskiria, nekelia savęs, kad jis yra geresnis už kažką. Jis yra vienas iš mūsų žaidėjų ir tą supranta.
Bet, iš mūsų pusės, mes suprantame, kad jis yra pagrindinis mūsų taškų rinkėjas. Jis parodo pastangas ir gynyboje, nors nėra pats geriausias žaidėjas gynyboje. Toks ankstyvas sugrįžimas irgi atskleidžia daug jo charakterio. Jis yra kovotojas, nori eiti su komandos ambicijomis, nenori praleisti rungtynių. Labai svarbu, kad jis gerai įėjo į mačą ir manau, jog po rungtynių jis jaučiasi kur kas geriau nei prieš jas.