Pirmadienį Paryžiaus olimpinėse žaidynėse lietuviai rungsis penkių sporto šakų varžybose.
Lengvaatlečiams, imtynininkui ir raiteliui tai bus pirmieji startai šiose žaidynėse, o buriuotojai ir krepšininkams jos baigsis.
Lengvoji atletika
11.10 val. Mykolas Alekna (disko metimas, atrankos A grupė)
11.10 val. Martynas Alekna (disko metimas, atrankos A grupė)
12.35 val. Andrius Gudžius (disko metimas, atrankos B grupė)
12.55 val. Modesta Justė Morauskaitė (400 m bėgimas, pirmas etapas)
Trys olimpinių žaidynių debiutantai ir vienas senbuvis pirmadienį varžysis „Stade de France“ stadione Paryžiuje.
Antrą kartą istorijoje tose pačiose žaidynėse dalyvaus net trys Lietuvos disko metikai. Pirmą kartą tai buvo 2000 m. Sidnėjuje, kur pirmą iš dviejų olimpinio čempiono titulų iškovojo Virgilijus Alekna, 27-as buvo 1992 m. olimpinis čempionas Romas Ubartas, 30-as – dabartinis Andriaus Gudžiaus treneris Vaclovas Kidykas.
Šį kartą V.Alekna iš tribūnų stebės disko metikų varžybas Paryžiuje, bet jaudinsis tikriausiai dar daugiau, nei pats kovodamas stadione, nes šiose olimpinėse žaidynėse debiutuos abu jo sūnūs – Mykolas ir Martynas.
Šiemet pagerinęs net 38 metus gyvavusį pasaulio rekordą, kai balandį numetė diską net 74 m 35 cm, Mykolas yra vadinamas vienu pagrindinių pretendentų į olimpinį auksą. Olimpinis rekordas (69 m 89 cm) nuo 2004 m. priklauso Aleknai, tačiau jo jaunėlis sūnus, pirmaujantis pasaulio reitinge mano, kad šis rezultatas Paryžiuje bus pagerintas, norint iškovoti auksą diską reikės mesti daugiau nei 70 m.
Šią ribą 2024 m. sezoną, be Mykolo Aleknos, yra įveikę tik du disko metikai – Alexas Rose‘as iš Samoa (71 m 48 cm) ir slovėnas Kristjanas Čehas (70 m 48 cm).
Iš viso Paryžiaus žaidynių disko metimo atrankos varžybose dalyvaus 32 diskininkai, padalinti į dvi grupes po 16.
Mykolas Alekna ir jo brolis Martynas, į olimpines žaidynes patekęs pagal reitingą (22 vieta), startuos A grupėje. Martyno Aleknos šio sezono geriausias rezultatas yra 66 m 59 cm, o asmeninis rekordas – 67 m 23 cm.
B grupėje varžysis ir jau trečiose olimpinėse žaidynėse dalyvaujantis Gudžius. Rio de Žaneire jis buvo 12-as, Tokijuje – šeštas.
Pasaulio reitinge Gudžius šiuo metu užima šeštąją vietą. Jo geriausias šio sezono rezultatas – 66 m 57 cm, asmeninis rekordas – 69 m 59 cm.
Į finalą pateks 66 m diską numetę lengvaatlečiai arba dvylika geriausius rezultatus pasiekusių sportininkų.
Net 53 sportininkės dalyvaus 400 m bėgimo pirmajame etape. Tarp jų – ir olimpinių žaidynių debiutantė Justė Modesta Morauskaitė. Jai kelialapį į Paryžių lėmė pasaulio reitingas. Lietuvės geriausias sezono rezultatas yra 52,43 sek., asmeninis rekordas – 50,49 sek.
Iš viso bus surengti šeši pirmo etapo bėgimai, iš kurių į pusfinalį pateks po tris lengvaatletes. Likusios, kurios pasieks finišą, antradienį startuos paguodos varžybose.
Buriavimas
14.15 val. Viktorija Andrulytė (ILCA 6 jachtų klasė, 9-10 lenktynės)
Jau dabar aišku, kad ši diena Viktorijai Andrulytei bus paskutinė Marselyje vykstančioje olimpinėje regatoje.
Po sekmadienį įvykusių dvejų lenktynių, kuriose užėmė 31 ir 27 vietas, bendroje įskaitoje lietuvė yra 36-ta ir jau nebeturi galimybės patekti tarp dešimties buriuotojų, antradienį kovosiančių dėl medalių.
„Atrodo stengiuosi, darau viską, ką galiu, bet tie plaukimai gaunasi nekokie. Tai tikrai ne pats geriausias mano buriavimas, kokį galiu parodyti. Neatpažįstu savęs. Nėra taip, kad jausčiausi kažkaip labai blogai ar kas nors slėgtų. Patekti į Medalių lenktynes jau nebeturiu jokių galimybių, bet dar galima pakovoti dėl aukštesnės vietos. Likusius du plaukimus norėtųsi užbaigti aukšta nata.
Bet kokiu atveju, džiaugiuosi, kad šiandien buvo sirgalių lietuvių, mačiau trispalvę, džiugu, kad žmonės atvažiavo mūsų palaikyti.
Vien patekimas į olimpines žaidynes jau yra didelis pasiekimas. Aišku, esu maksimalistė, noriu kuo geriau, bet nėra ir labai didelio nusivylimo, nes būna tokių dienų ir, padarius išvadas, reikės žengti į priekį nesižvalgant atgal“, – po sekmadienio varžybų kalbėjo antrose karjeroje olimpinėse žaidynėse startuosianti Andrulytė.
Prieš trejus metus Tokijuje ji užėmė 25-ąją vietą.
Žirgų sportas
15.10 val. Andrius Petrovas su Linkolns (konkūrai, atranka)
Apie tai, kad startuos olimpinėse žaidynėse, geriausias Lietuvos konkūrinio jojimo atstovas Andrius Petrovas sužinojo tik birželio viduryje. Žinia, kad perskirsčius kvotas jis gavo kvietimą į Paryžiaus olimpines žaidynes, buvo visiškai netikėta. Andrius olimpinėje kvalifikacijoje rikiavosi trečias už brūkšnio. Pirmam atsarginiam dar būna vilčių, bet trečiam – negirdėtas dalykas. Teko skubiai iš atostogų atšaukti žirgą Linkolns.
Konkūrų varžybose raitelio ir jo žirgo tikslas – kuo greičiau be klaidų įveikti specialiai šioms varžyboms pastatytą kliūčių maršrutą.
Paryžiaus žaidynėių konkūrų varžybose, kurios vyks Versalio rūmų pašonėje dalyvaus 74 duetai. Olimpinėse žaidynėse kliūčių aukštis 160 cm. Leidžiama padaryti tam tikrą skaičių klaidų (pavyzdžiui, žirgas atsisako šokti per kliūtį), tačiau jį viršijus duetas diskvalifikuojamas. Skaičiuojama, kiek laiko raitelis ir žirgas sugaišta ir kiek baudos taškų užsidirba, įveikdami maršrutą. Baudos taškai skiriami už žirgo nepaklusnumą, parodytą nuverčiant kliūtis, viršytą kontrolinio laiko normatyvą bei kitokias žirgo ar raitelio klaidas rungties įveikimo metu. Nugali greičiausiai be klaidų maršrutą įveikęs duetas.
Konkūrų asmeninėse varžybose trisdešimt geriausiai pasirodžiusių raitelių pateks į finalą. Jis vyks antradienį.
51-erių Petrovas – vyriausias Lietuvos sportininkas Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Bet žaidynėse būta ir septyniasdešimtmečių raitelių.
Lietuvis – pirmas nepriklausomos Lietuvos konkūrininkas, startuosiantis olimpinėse žaidynėse. O pirmąja raitele olimpiete liepos 30 d. tapo Justina Vanagaitė-Samuilė, su žirgu Nabab užėmusi 38-ąją vietą dailiojo jojimo varžybose.
Imtynės
16 val. Mantas Knystautas – Oussama Assadas (graikų-romėnų imtynių svorio kategorija iki 130 kg, aštuntfinalis).
17.20 val. Mantas Knystautas (ketvirtfinalis, jeigu pateks)
22.20 val. Mantas Knystautas (pusfinalis, jeigu pateks)
Mantas Knystautas apie tai, kad teks keliauti į Paryžių, sužinojo žaidynėms jau prasidėjus.
„Prieš savaitę dar žvejojau. Nesiruošiau nieko. Na, ruošiausi – sportavau pagal savo planą. Kai praėjusį pirmadienį sužinojau, kad dalyvausiu olimpinėse žaidynėse, mintys – kovinės. Neturiu ką prarasti. Atvažiavau kovoti, o bus kaip bus“, – Paryžiaus olimpiniame kaimelyje sekmadienį kalbėjo Knystautas, prieš trejus metus Tokijo žaidynėse užėmęs 10-ąją vietą.
Vieta Paryžiaus žaidynių sunkiasvorių turnyre lietuviui atsirado po to, kai dėl dopingo kontrolės taisyklių pažeidimo buvo diskvalifikuotas tunisietis Amine Guenichi.
Aštuntfinalyje Knystauto laukia akistata su Maroko atstovu Oousama Assadu. Šio olimpinių žaidynių debiutanto geriausias pasiekimas – 2022 m. Afrikos čempionato bronza.
3×3 krepšinis
20.30 val. Lietuva – Nyderlandai (pusfinalis)
22.30 val. Rungtynės dėl bronzos
23.30 val. Finalas
„Darbai dar nebaigti“, – ryžtingai kalbėjo Lietuvos trijulių krepšinio rinktinės treneris Dainius Novickas po pergalės ketvirtfinalyje prieš lenkus (21:15), nutiesusios mūsų šalies komandai kelią tarp keturių stipriausių Paryžiaus olimpinių žaidynių komandų.
Paklaustas, ar patikimas į pusfinalį jau yra svajonės išsipildymas, treneris nesudvejojo: „Ne, reikia medalio.“
Pusfinalyje lietuvių laukia akistata su Nyderlandų komanda, grupės etape užėmusia antrąją vietą ir iškovojusia vieną iš dviejų kelialapių į pusfinalį.
Būsimiems pusfinalio varžovams lietuviai pirmajame etape pralaimėjo 18:19. Tada mūsų šalies krepšininkai pristabdė 6 taškus įmetusį olandų lyderį Worthy de Jongą, bet atsirišo rankos kitiems žaidėjams – 5 taškus pelnė Dimeo van der Horstas, po 4 – Janas Driessenas ir du tolimus metimus pataikęs Arvinas Slagteris.
Kitame pusfinalyje rungsis visus mačus laimėję olimpiniai čempionai latviai ir pasaulio bei Europos čempionus serbus netikėtai 22:19 palaužę žaidynių šeimininkai prancūzai.
Kalbėdamas apie pagrindinius olandų ginklus, D.Novickas išskyrė W.de Jongą: „Grupėje padarėme didelę klaidą, kad uždengėme jį, bet tada palikome Arvinas Slagteris laisvą, jis pataikė du dvitaškius. Dabar galime taikyti tą pačią sistemą W.de Jongui, tik nepalikti Slagterio.“
Šaltinis: LTOK.lt